Verslininkystė Klasteriai ir technologijų perdavimo efektyvumas

Šio darbo tikslas:

Paaiškinti klasterių bei technologijų perdavimo sąvokas, aprašyti jų esmę.

Remiantis įvairiais šaltiniais, išanalizuoti klasterių ir technologijų perdavimo efektyvumą

Technologijų perdavimo procesas taikant devynių žingsnių schemą

įtraukiant Lietuvos įmones į žinių ekonomikos branduolius (klasterius). Vis dėlto, vienos klasterių politikos Lietuvoje kol kas nėra. Iki šios dienos taip ir nebuvo parengta nei pramonės, nei kitos ūkio šakos klasterių kūrimo strategija, neturime ir į klasterizacijos spartinimą orientuotos užsienio investicijų pritraukimo strategijos. Tačiau, galima teigti, kad Lietuvoje, nors ir ne tais tempais, kurie buvo numatyti, yra kuriama politinių priemonių sistema, orientuota į klasterių formavimąsi ir plėtrą.

Remiantis Lietuvos klasterio žemėlapio duomenimis, daugiausia klasterių kuriasi paslaugų sektoriuje, kuriame klasterinių darinių skaičius yra žymiai didesnis nei pramonės sektoriuose, ypač daug klasterinių struktūrų yra inicijuojama paslaugų sektoriuose, ypač sveikatinimo, kūrybinių industrijų, informacinių technologijų srityse. Apdirbamosios pramonės sektoriuose daugiausiai klasterinių darinių kuriasi chemijos pramonės bei maisto ir gėrimų pramonės sektoriuose. Mažiausiai klasterių yra tekstilės bei medienos ir baldų pramonės sektoriuje. Lietuvoje klasteriai kuriasi ekonomiškai stipriausiuose miestuose (Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune), kur yra didžiausia koncentracija veikiančių ūkio subjektų ir užimtų gyventojų skaičius. Tačiau Lietuvos regionuose (apskrityse), ypač tuose, kurie turi savo aiškią specifiką, taip pat galima aptikti tam tikrų mikroklasterių užuomazgų (Biržai, Druskininkai, Anykščiai ir kt.). Vertinant Lietuvos klasterių tarptautiškumą, galima teigti, kad daugiausia klasteriai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kitose ES iniciatyvose, kuriant žinių ir inovacijų erdvę, plėtoja komercinį bendradarbiavimą su užsienio partneriais. Tačiau didžioji dalis Lietuvos klasterių kol kas jauni ir per daug silpni, kad būtų patrauklūs užsienio rinkai.

Pagal Maiklą Porterį klasterių svarbą lemia konkurencingumas. Pasako jo, yra penkios konkurencingumo jėgos, kurios lemia sektoriaus veiklos pelningumą:

Lietuvoje skiriami du pagrindiniai klasterių plėtros tikslai. Pirmasis tikslas skirtas didinti konkurencingumą, efektyvinant vertės kūrimo grandinę, nukreipiant veiklas į bendrų produktų kūrimą, eksporto didinimą, o antrasis ‒ didinti konkurencingumą, kuriant aukštesnės pridėtinės vertės produktus

Vieno klasterio sąvokos apibrėžimo mokslinėje literatūroje nėra. Klasterių sąvoka traktuojama skirtingai, nes nėra bendros klasterių teorijos, egzistuoja tik daugybė skirtingų teorijų bei samprotavimų, kuriais mėginama pagrįsti klasterių logiką. Vis dėlto dažniausiai mokslinėje literatūroje remiamasi M. Porter (1990) suformuluota klasterio sąvoka.

Technologijų perdavimui, vykstančiam iš mokslo įstaigų į verslo įmones, inovacijų procese tenka reikšminga vieta. Nuo sėkmingo mokslo ir verslo bendruomenių bendradarbiavimo technologijų perdavimo srityje priklauso šalies ekonomikos inovatyvumas ir konkurencingumas, nes mokslo institucijose kuriamos technologijos (ir žinios apskritai) yra svarbus inovacijų šaltinis.

https://ukmin.lrv.lt/uploads/ukmin/.../files/.../klasteriu%20studija.doc