Vidaus degimo VDV laboratoriniai

Laboratorinis darbas. Skirstymo mechanizmas. Laboratorinis darbas. Įrenginiai ir aparatūra varikliams bandyti. Laboratorinis darbas. Variklio pagrindinių matmenų nustatymas. Išvada Atlikę bandymą nustatėme variklio pagrindinius matmenis, dujų slėgio jėgą ir apskaičiavome galvutės smeigės skersmenį. Laboratorinis darbas. Tepimo ir aušinimo sistemos. Laboratorinis darbas. Vidaus degimo variklio tušciosios eigos charakteristika ir deginių toksiškumas. Laboratorinis darbas Nr. Dyzelinio variklio aukšto slėgio degalų siurblio sukimosi dažnio charakteristika ir purkštuvų bandymas. Atlikome bandymą, pagal gautus duomenis nustatėme ir nubraižėme aukšto slėgio degalų siurblio sukimosi dažnio charakteristiką gci = f(n).

Darbo įrankiai: indikarorius, tarpumatis, slankmatis „Mauzer“, raktai ir atsuktuvas.

Teoriškai apskaičiuojame stūmoklio eigą, taikydami kampą α kas 20(:

R – skriejiko spindulys, R=50 mm;

L – švaistiklio ilgis tarp jo galvučių geometrinių centrų, L=170 mm.

1. Iš pradžių sureguliuojami šiluminiai vožtuvų tarpeliai, jei jie reguliuojamieji.

3. Matuodami, kiek nusileido stūmoklis ir vožtuvas kas 0,5 – 1,0 mm vožtuvo eigos, sudarome duomenų lentelę, į kurios vieną skiltį surašome ir alkūninio veleno pasisukimo kampus.

Išnagrinėjau, kaip veikia įvairųs vidaus degimo variklių skirstymo mechanizmai. Nubraižiau stūmoklio eigos priklausomybę nuo alkūninio veleno pasisukimo kampo, taip pat siurbimo bei išmetimo vožtuvų judėjimo priklausomybę nuo velenėlio pasisukimo kampo. Apskaičiavau vidutinį išmetimo ir įsiurbimo greitį, kurie yra lygūs: vvid.iš = 41,4 m/s, vvid.įs = 36,4 m/s.

L - stabdžių svirties peties ilgis, m {L = 0,716 m).

η - stendo reduktoriaus n. v. k. (η= 0,98, jei reduktorius įjungtas).

Jei elektros variklis sukamas greičiau, nei esti sinchroninis sukimosi dažnis, statoriaus vijose sužadinama EVJ, kuri teka į tinklą (žadinimui sukelti asinchroninį 3 fazių su faziniu rotoriumi variklį veikia reaktyvinė galia iš tinklo). Statoriaus reakcijos stiprumą rodo svarstyklių rodyklė, atsilenkdama į priešingą pusę, t. y. į dešinę.

1. Išnagrinėti ir trumpai aprašyti stendo ir matavimo aparatūros veikimą, atkreipiant dėmesį į padalų vertes.

2. Pagal empirinę formulę apskaičiuoti variklio vidutinį mechaninių nuostolių slėgį, MPa.

3. Įjungti ir sustabdyti stendą. Patikrinus variklį, kardaną ir gaubtą, pasukti neįjungtą vidaus degimo variklį, pasižymint stendo rodmenis ir sukimosi dažnį kas 100 . Tada variklis įjungiamas ir pašildomas, kad alyvos temperatūra siektų 50-60 °C. Bandymas kartojamas, sukant neveikiantį, bet jau pašildytą variklį stendu. Pagal gautus bandymo duomenis apskaičiuojama mechaninių nuostolių galia, kai variklis šaltas ir kai pašildytas, kW:

Nustatėm, kad esant šaltam varikliui mechaniniai nuostoliai didesni nei esant pašildytam varikliui. Sunaudojama daugiau variklio galios mechaniniams nuostoliams nugalėti. Pašildytas variklis išvysto daugiau galios prie tų pačių apsukų nei šaltas.

Galvutėje esančios degimo kameros tūrį Vg išmatuojame (cm3), pripildę ją skysčio iš menzūros. Išmatavome kameros tūrį Vg = 32 cm3 = 0,033.

Smeiges veikia didesnė jėga negu stūmoklį, nes dujų slėgio veikiamą galvutės plotą apibrėžia tarpinės konfigūracija (Ftarp):

Išvada: Atlikę bandymą nustatėme variklio pagrindinius matmenis, dujų slėgio jėgą ir apskaičiavome galvutės smeigės skersmenį. Leistini įtempiai buvo per maži, tam reikia keisti medžiagą kuri turėtų didesnius leistinus įtempius.

2)Išardyti ir surinkti tepalo siurblį. Pagal tepalo siurblio krumpliaračio matmenis apskaičiuoti siurblio našumą, l/h:

Čia c aušinimo skysčio specifinė šiluma, kJ/(kg · K) (vandens c 4,19 kJ/(kg · K);