Viduramžių miestai

Viduriniuosius amžius (500-1500) priimta skirstyti į ankstyvuo­sius viduramžius (500-1000), brandžiuosius viduramžius (1000-1300) ir vėlyvuosius viduramžius (1300-1500).

Ankstyviesiems viduramžiams būdingas ekonominis nuos­mukis. Tautų kraustymasis ir karai suardė bet kokią tvarką, su­mažėjo gyventojų skaičius. Tačiau, praėjus porai šimtmečių po vakarų romos imperijos žlugimo, ant senosios imperijos griu­vėsių išaugo nauja didelė valstybė - frankų imperija. 800 m. Ro­mos popiežius frankų karaliui karoliui didžiajam įteikė impera­toriaus karūną. Frankų karaliaus tikslas buvo atversti germanų tautas į krikščionių tikėjimą.

Brandžiaisiais viduramžiais išaugo gyventojų skaičius. Apy­tikriais duomenimis xi a. Europoje gyveno 25-30 milijonų žmo­nių, o 1300 m. Jų skaičius siekė 70-80 milijonų. Valstiečiams ėmus naudoti geresnius plūgus ir vandens malūnus, išaugo žemės ūkio produktų gamyba. Plėtėsi seni miestai ir kūrėsi tūkstančiai naujų.

Brandžiaisiais viduramžiais katalikų bažnyčia pasiekė di­džiausią galią. Tuo pasinaudodama, ji rengė kryžiaus žygius, kurių tikslas buvo išlaisvinti palestiną iš musulmonų vieš­patavimo. Tuo pat metu atsirado geriau organizuotų valstybių.

Vėlyvaisiais viduramžiais daugelyje šalių siautėjo maro epi­demijos, smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius, prekybą ir žemės ūkį apėmė sąstingis. Tuomet eko­nominiu europos centru tapo itali­jos miestai valstybės. Ten sukles­tėjo dailė, literatūra, architektūra -prasidėjo renesanso epocha. Viduramžių sąvoką xv a. Pir­mieji pavartojo italai, manantys, kad jų menui ir kultūrai prilygsta tik antika. Laikotarpį tarp antikos ir renesanso - viduriniuosius am­žius - jie laikė tamsiais ir mažai reikšmingais, nes viską valdė baž­nyčia ir religija. Praeitame amžiu­je imta naujai vertinti šį laikotar­pį. Dabar v a. Romos imperiją užplūdo barbarų gentys — gotai, vandalai, hunai ir kt. 476 m. Buvo nuverstas paskutinis romos imperatorius. Romėnų miestai su tais laikais įspūdinga akvedukų ir kanalizacijos sistema buvo su­griauti arba ištuštėjo. Europa suskilo į šimtus smulkių savarankiškų valstybėlių.

Istorikai šį laikotarpį nuo 476 iki 1500 m. Vadina viduriniais amžiais. Vakarų europa tada buvo politiškai susiskaldžiusi. Prancūzijoje nors ir buvo karalius, jo karalystę sudarė daugybė grafysčių ir kunigaikštysčių, kurių kiekviena turėjo savo valdovą. Vokietiją valdė šventosios romos imperijos imperatorius, bet ji buvo suskilusi į daugiau kaip tūkstantį mažų valstybėlių.