Viduramžių teatras
Viduramžių teatras susiformavo XI – XIV amžiuje. Viduramžių epochos meno bruožai buvo: asketizmas, kentėjimas, pastovumas, atmetant daiktiškąją ir kūniškąją realybę.
Misterija – dramos žanras, kūrinys religine tematika, dažniausia iš biblinių epizodų sudaryta pjesė, vaidinama per šventes turgaus aikštėse.
Moralite – šiems vėlyvųjų viduramžių kūriniams būdingi alegoriniai, moralizuojantys, įkūnijantys gėrio ir blogio kovą, veikėjai. Personažai simbolizuodavo ydas arba dorybes. Siužeto pavyzdžiu galėtų būti toks turinys: du broliai iškeliauja ieškoti laimės. Vienas sutinka Laimę, Gailestingumą, Nuoširdumą, Agailą ir kt. Dorybes. Kitas sutinka Girtuoklystę, Savimylą, Puikybę, Paleistuvystę ir kt. Ydas. Pagaliau veikėjus pasitinka atitinkamai vieną Dievas ar Angelas, o kitą, ėjusi Ydų keliu – Velnias.
