Vienišumo problemos V. Juknaitės apysakoje „Išsiduosi balsu“ ir S. Černiauskaitės romane „Benedikto slenksčiai“

Vienišumo problemos V. Juknaitės apysakoje „Išsiduosi balsu“ ir S. Černiauskaitės romane „Benedikto slenksčiai“.

Ar kada nors esate susidurę vienišumo jausmu, kai visas pasaulis tampa jūsų priešu? Neretai galvojame, kad tame pasaulyje nėra nei vieno draugo, o artimieji tolsta nuo mūsų, paliekė likimo valiai? Dažniausiai žmonės teigia, jog vienišumas yra pats nemaloniausias ir bjauriausias jausmas. Iš vienos pusės, kas čia blogo? Žmogus gimsta ir miršta vienas, tai kame tada tas bjaurumas? Pagrindinė problema yra tokia, juk vienišumas labai keičia žmogaus gyvenimą. Žmogus užsidaro savyje, niekuo nepasitiki, neturi nei tikslų, nei svajonių. Tas negatyvus jausmas gali kilti iš įvairų išgyvenimų, patirties ir situacijų, o nustatyti tą priežastį yra labai sunku, praktiškai neįmanoma, todėl neretai vienišumas yra depresijos ir kitų ligų šaltinis. Literatūros kūriniuose neretai susiduriame su vienišumo problema. Pagrindinis veikėjas, atsiduręs vienišumo kryžkelėje, dažnai kenčia dvasiškai ir morališkai. Kartais tą jausmą įveikia, tačiau daugelį tas jausmas nugali, nulemia visą žmogaus lemtį. Savo kalbėjime, remdamasi V. Juknaitės apysaka „Išsiduosi Balsu“ ir S. Černiauskaitės romanu „Benedikto slenksčiai“ aptarsiu vienišumo problemas šiuose kūriniuose.

Apysakoje „Išsiduosi Balsu“ Vanda padeda benamiams ir vargšams vaikams, kurie buvo priversti stotyje prašyti pinigų. Knygoje pasakojama apie moterį, kuri yra socialine darbuotoja. Ji bandė išgelbėti gatvės vaikus nuo valkatavimo Vilniaus stoties rajone. Dauguma vaikų buvo našlaičiai arba kurių tėvai girtuokliai bei narkomanų šeimų, dažniausiai pabėgę iš namų .Tokiems vaikams organizuodavo stovyklas, kuriose stengėsi juos išmokt normalaus gyvenimo, bandė gydyti nuo priklausomybių. Prasidėjęs nuo poros dešimčių vaikų eksperimentas tapo ilgametė tradicija, kuri išsiplėtė į didelę stovyklą gatvės vaikams, neregiams ir gerų šeimų vaikams.Tačiau vėliau pasakojimas tarsi savaime pereina į apmąstymus, kaip vienišumas keičia žmogų ir kodėl jis toks blogas? Perskaičius apysaka „Išsiduosi Balsu“ suprantame, kad vaikams reikia ne gailesčio, o priimti į socialinį gyvenimą bendraujant taip, kaip su normaliais žmonėmis.