Viljemo Šekspyro drama „Hamletas“ : spektaklio recenzija

Spektaklio „Hamletas“ recenzija. Režiserius Oskaras Koršunovas. Įvadas. Spektaklio analizė. Išvados. Literatūra ir šaltiniai.

Viljemo Šekspyro drama „Hamletas“ yra nepaprastai giliai įsišaknijusi mūsų kultūroje bei literatūroje. Tai nesenstanti renesanso epochos tragedija apie žmogaus sąmonės sudėtingumą, moralę ir kovą su blogiu. Nors gyvename visiškai skirtingoje epochoje ir kultūrinėje aplinkoje, tačiau dramos universalios mintys ir išmintingos įžvalgos traukia skaitytojus ir teatro mėgėjus jau daugiau nei tris šimtmečius. Šį faktą įrodo tai, kad kūrinys yra vis dar išlieka privalomų knygų sąraše. „Hamleto“ dramoje tyrinėjama gyvenimo prasmė, moralės dilemos, taip pat žmogaus sielvartas, kuris veikėją lydi visą jo gyvenimą Šį spektalį pasirinkau dėl to, nes mokykloje skaičiau ir analizavau šį kūrinį, todėl buvo idomu pažvelgti į dramą kiek vyresnėmis akimis, bei iš naujo atrasti dramos gilumą, kurios gali atverti naujas perspektyvas ir supratimą apie žmogaus būtį. Taip pat manau, kad kūrinio analizę perkelus į gyvenimiškas situacijas gali būti naudinga norint giliau pažvelgti į žmogaus jausmus, sielą. Spektaklio režisierius Oskaras Koršunovas, Lietuvoje žinomas kaip vienas žymiausių ir geriausių režisierių, puikiai atskleidžia kūrinio sudėtingumą, charakterių paveikslus, taip pat ilgamečiai aktoriai itin sustiprino spektaklio profesionalumą ir įtaigumą žiūrovui. Spektaklį pasirinkau žiūrėti internetu, kad galėčiau itin susikaupti spektaklio žiūrėjmui ir itin atkreipti dėmesį į detales. Aptariant šį spektaklį remsiuosi režisieriaus įžvalgomis, kitų žmonių recenzijomis, Viljemo Šekspyro drama „Hamletas“, žiniasklaidos straipsniais bei kitų žmonių nuomonėmis.

Dramą tragediją „Hamletas“ parašė Viljamas Šekspyras, renesanso epochos kūrėjas, XVII amžiuje. Tai bene vienas garsiausių visų laikų draminių kūrinių, kuris išlieka aktualus iki šių dienų. Dramoje atskleidžiamas rūmų gyvenimas, santykiai tarp artimų, išdavystė, kerštas ir daugybė įvarių, ryškių emocijų. Hamletas Danijos princas, kuris susiduria su moraliniais išbandymais po savo tėvo mirties. Apsireiškusi tėvo dvasia prašo sūnaus atkeršyti už jį Klaudijui, tam kuris nužudė savo brolį, kad gautų sostą valstybėje bei šeimoje. Hamletas, gedėdamas tėvo ir šlykštėdamasis motinos išdavyste, nusprendžia apsimesti išprotėjusiu tam, kad įviliotų dėdę Klaudijų į pinkles ir galėtų įvykdyti tėvo paskutinį norą. V. Šekspyro dramoje itin pabrėžiamas vidinis konfliktas tarp moralės ir keršto, taip pat Hamletas bijo ryžtis keršto įvykdymui, sunku suprasti gyvenimo prasmę, mirties baimė. Kalbant apie dramos stilių, ši itin pasižymi kompleksiškumu, savęs nagrinėjimu. Tragedijoje daug monologų, dramatiškos ironijos, veikėjai pasižymi išraiškingais charakteriais, filosofiniu požiūriu į pasaulį. Sonete ypač ryškus renesanso bruožai, pabrėžiamos asmenybės svarba, moralė, teisingumas, grožis ir garbė. 3.