Vilniaus oro uosto procesų analizė
Įvadas. Oro transporto logistika. Oro transporto logistikos apibrėžimas. Oro transporto logistikos sudėtis ir valdymas. Oro uosto apibrėžimas. Tarptautinis vilniaus oro uostas. Tarptautinio Vilniaus oro uosto misija ir vizija. Terminalas. Organizacijos struktūra. Tarptautinio vilniaus oro uosto logistikos proceso analizė. Kiekybinio tyrimo metodikos aprašymas. Tarptautinio Vilniaus oro uosto logistikos procesų analizės duomenys. Tarptautinio Vilniaus oro uosto siūlymai logistinių procesų gerinimui. Išvados ir rekomendacijos. Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas.
3. Pateikti Vilniaus oro uosto logistikos rezultatus ir pasiūlymus.
Kiekvienas lėktuvas skrenda savo numatytu maršrutu ir nesudaro įtakos kitoms oro transporto priemonėms. Naujausių technologijų dėka, buvo patobulintos navigacinės priemonės, kurios padeda išvengti blogų meteorologinių sąlygų.
1.2 Oro transporto logistikos sudėtis ir valdymas
Oro transporto priemonės yra trijų rūšių:
Keleiviams į lėktuvo saloną galima neštis ribotą kiekį bagažo. Leidžiamo rankinio bagažo svoris priklauso nuo oro linijų, dažniausiai svoris svyruoja nuo 8-10 kg. Kiekvienas bagažas yra kruopščiai patikrinamas, pasveriamas ir pristatomas į lėktuvo bagažą, kur turi būti sudėtas proporcingai, kad išsaugotų lėktuvo svorio centrą.
Kaip matome, šiam oro uostui vadovauja generalinis direktorius, kuriam valdant vidaus audito tarnybą, aerodromo saugos valdininką, administravimo, aviacijos saugumo, komercijos, finansų bei infrastruktūros departamentus.
Vidaus audito tarnyba bendradarbiauja su aerodromo saugos valdininku.
Administravimo departamentui atsiskaito – personalo, teises ir vindikacijos, viešųjų pirkimų bei dokumentų skyriai, aviacijos saugumo departamentui atsiskaitinėja oro uosto saugumo bei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyriai.
Komercinis departamentas valdo aviacinių ir neaviacinių paslaugų skyrius, o finansų departamento skyrius vadovauja apskaitos ir finansinės analizės ir planavimo skyriams.
Infrastruktūros departamentas, kuriems atsiskaito operacijų skyrius, aerodromo priežiūros, operatyvinio valdymo grupės, eksploatacijos skyrius, techninės priežiūros grupė, informacinių technologijų grupė bei plėtros projektų skyrius.
Iš TVOU reguliariai į 45 oro uostus vykdomais skrydžiais buvo galima pasiekti 37 miestus: Alesundą, Amsterdamą, Barseloną, Bergeną, Bremeną, Berlyną, Briuselį, Daniją, Kopenhagą, Korką, Donkasterį, Dortmundą, Dubliną, Diuseldorfą, Eindhoveną, Frankfurtą, Helsinkį, Kijevą, Lydsą, Liverpulį, Londoną, Milaną, Maskvą, Miuncheną, Oslą, Paryžių, Prahą, Rygą, Romą, Stavengerį, Stokholmą, Taliną, Trondheimą, Vieną, Varšuvą, Stambulą, Tel Avivą.
Lėktuvų judėjimas Vilniaus oro uoste, atitinkamai, kaip ir keleivių skaičius 2009-2014 metais, tolygiai kilo. Kiekvienais metais Vilniaus tarptautiniame oro uoste lėktuvų išskrisdavo apie 2 tūkst. daugiau. Taigi, pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis, matome, jog mažiausiai lėktuvų pakilo iš tarptautinio Vilniaus oro uosto 2009 metais (22119 lėktuvai), o daugiausiai 2014 metais (35794 lėktuvai). Per ketverius metus lėktuvų judėjimo skaičius išaugo kiek daugiau nei 10 tūkstančių.
2014 m. atvykusių ir išvykusių keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose padidėjo 10 %, palyginti su 2013 m., ir sudaro beveik 3,8 mln. Keleivių. 2014 m. aptarnautų keleivių ir skrydžių srautai, palyginus trijų tarptautinių šalies oro uostų veiklos rezultatus, sparčiausiai augo tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Šiame oro uoste 2013 m. priimta 9,3 % daugiau orlaivių nei 2012 m. ir aptarnauta beveik 2,7 mln. keleivių, tai yra 20,6 % daugiau nei 2012 m. Tarptautiniame Kauno oro uoste 2013 m. toliau buvo stebimas keleivių srautų mažėjimas, palyginti su 2012 m. (atitinkamai -16 %). Tai nulėmė aviakompanijos „Ryanair“ gerokai sumažintų maršrutų skaičius nuo 2012 m. rudens. 2012–2013 m. žiemos sezono metu reguliarūs skrydžiai iš tarptautinio Kauno oro uosto buvo vykdomi 5 kryptimis (2011–2012 m. – 17), 2013 m. vasaros sezono metu buvo skrendama 18 krypčių (2012 m. – 20).Tarptautiniame Palangos oro uoste 2013 m. priimta daugiau kaip 127 tūkst. keleivių (0,2 % mažiau nei 2012 m.). 2014 m. daugiausia keleivių aptarnauta tarptautiniame Rygos oro uoste. Šiame oro uoste 2014 m. aptarnautų keleivių skaičius buvo šiek tiek didesnis nei 2013 m. Tarptautinis Vilniaus oro uostas užima trečią vietą tarp Baltijos šalių pagrindinių tarptautinių oro uostų pagal skrydžių skaičių, tačiau tik tarptautiniame Viliaus oro uoste 2014 m. skrydžių skaičius augo. 2014 m. tarptautinis Vilniaus oro uostas aplenkė tarptautinį Talino oro uostą pagal aptarnautų keleivių skaičių ir yra lyderis pagal vežtų keleivių skaičiaus augimą (20,6 %) .
