Uosto valdymo reformų Belgijoje apžvalga

Įvadas. Baltijos šalių jūrų uostų veiklos teoriniai aspektai. Flandrijos uosto dekreto principai ir trys pagrindiniai politikos ir valdymo pokyčiai. Uosto administracijos finansinė atsakomybė. Uostų bendradarbiavimas. Korporatyvumas. Uostų politikos ir valdymo pokyčių procesai. Pokyčių procesų analizė. Dabartinė valdymo sistema ir uosto administracijos funkcijos. Infrastruktūros teikimas. Žemės nuoma. Uosto paslaugų teikimas. Viršnacionalinė ES sistema. Ekonominiai rodikliai. Pelnas. Išvados ir tyrimų darbotvarkė. Pastabos. Literatūra.

Šiame skyriuje aptariamas uostų valdymas ir politikos pokyčiai Belgijoje, konkrečiau Flandrijoje - regione, kuriame yra svarbiausi jūrų uostai. Pagrindiniai Flandrijos uostų politikos principai yra išdėstyti Flandrijos uosto dekrete, kuris buvo priimtas 1999 m. Nutarimu buvo siekiama sukurti skaidrią ir konkurencingą valdymo sistemą ir sukurti vienodas konkurencijos sąlygas flamandų jūrų uostams. Tai taip pat reiškė numatyti viršnacionalines tendencijas Europos Sąjungos lygmeniu, ypač uostų finansavimo srityje.

Nors dekretas keletą kartų buvo pakeistas nuo jo pirminio paskelbimo, esminio pakeitimo, kuris galėtų būti kvalifikuojamas kaip Flandrijos uostų sistemos „reforma“, nebuvo. Nepaisant to, per pastarąjį dešimtmetį įvyko nemažai reikšmingų pokyčių, visų pirma susijusių su uostų administracijų finansine atsakomybe, uostų administracijų bendradarbiavimu ir korporatyvumu. Pagrindinis mūsų tyrimo klausimas yra tas, ar šie pokyčiai prisidėjo prie pirminių dekreto tikslų, susijusių su skaidrumu, konkurencingumu, vienodomis konkurencijos galimybėmis ir viršnacionalinių pokyčių numatymu. Tai leis mums įvertinti, ar dekretas vis dar suteikia tvirtą pagrindą Flandrijos uostų sistemai.

Daugiasluoksnė sistema suteikia išsamią priemonę uosto valdymo reformai įvertinti , duodant tiek kiekybinius, tiek kokybinius rezultatus, papildančius kiekvieną. kita. Proceso dimensija siekiama suprasti

kaip buvo sugalvota ir pristatyta reformos programa, siekiant įvertinti jos veiksmingumą, t. y. įvertinti, ar reforma pasiekė tai, ką ji ketino padaryti, ir paaiškinti, kodėl ji to padarė (ar nepadarė). Jį sudaro du elementai: faktinio uosto reformos proceso įvertinimas ir valdymo po reformos vertinimas. Poveikio dimensiją taip pat sudaro du elementai, vertinantys reformos poveikį pačios uosto administracijos ekonominiams rezultatams ir uosto konkurencingumui (Van de Voorde & Verhoeven, 2014).

FLANDRIJOS UOSTO DEKRETO PRINCIPAI IR TRYS PAGRINDINIAI POLITIKOS IR VALDYMO POKYČIAI.

Šiame skyriuje aprašomi pagrindiniai Flandrijos uosto dekreto principai ir trys pagrindiniai politikos ir valdymo pokyčiai, įvykę per pastarąjį dešimtmetį. Kitame skyriuje analizuojamas šių pokyčių procesas ir pabrėžiama keletas valdymo po pakeitimo ypatybių. Atsižvelgiant į tai, kad Uosto dekretu buvo siekiama numatyti viršnacionalines taisykles, ypatingas dėmesys skiriamas ES aplinkybėms. 4 skyriuje aprašomi uostų administracijų ir jų valdomų uostų ekonominiai rezultatai per pastarąjį dešimtmetį, pasirenkant veiklos rodiklius. Kitame skyriuje aptariamos pagrindinės mūsų analizės išvados ir pateikiamos jos platesniame koncepciniame kontekste. Galiausiai baigiame atsakymu į mūsų tyrimo klausimą ir tolimesnių tyrimų būdų nurodymu.

Belgija yra federalinė valstybė, susidedanti iš bendruomenių ir regionų. Devoliucija atsirado nuo 1970 m. Dėl valstybinių reformų. Regionas prisiėmė atsakomybę už uostų politiką po antrosios valstybės reformos 1989 m. (1). Atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai Belgijos komerciniai jūrų uostai Antverpenas, Zeebrugge, Gentas ir Ostend yra Flandrijoje, uostų politika beveik tris dešimtmečius buvo atsakinga Flandrijos regione (2).

Flandrijos uostų politika ir valdymas per pastarąjį dešimtmetį keitėsi trimis pagrindinėmis kryptimis: (1) uostų valdžia turėjo prisiimti sunkesnę finansinę atsakomybę, (2) Flamandijos vyriausybė dažniau bendradarbiavo su uostų administracijomis ir (3) dauguma uosto administracijų tapo ribotos atsakomybės bendrovėmis.