Vokietijos konstitucinė santvarka
Vokietijos konstitucinė santvarka Konstitucionalizmo raida. Galiojančios konstitucijos bruožai. Žmogaus teisių ir laisvių reglamentavimo ypatumai. Valstybės valdymo forma ir valstybės valdžios institucijų sistema. Valstybės sandaros forma.
Dabartine Vokietijos Konstitucija yra Pagrindinis istatymas, priimtas 1949m.05 23d. 1849m. Konstitucija nebuvo veiksminga, taciau jos nuostatos, reglamentuojančios valstybes ir asmens santykius, jos socialiniai politiniai pagrindai turėjo svarbia reiskme modernios konstitucines politiko raidai, suteike svarbiu impulsu rengiant 1919m. Vokietijos reicho Konstitucija, ir dabartinioje Vokietijoje galiojanti Pagrindini istatyma.
Pagrindinio istatymo preambulėje itvirtintos nuostatos yra svarbios tiek politiškai tiek teisiškai. Tai yra Pagridninio istatymo sudedamoji dalis. Pagrindinio istatymo priėmimas buvo ne tautos valia, nes tauta niekada tiesiogiai nebalsavo del Pagrindinio istatymo priemi,o ji prieme Parlamentas tarybos nariu dauguma, bei federacijos zemiu tautos atstovubes. Pagrindinio istatymas galioja visai Vokieciu tautai.
Pagrindiniame istatyme nera tiesiogiai pasakyta, jog Vokietijos valdymo forma yra parlamentine respublika, taciau tai pirmiausia atsispindi oficialiame valstybes valdyma Vokietijos federacine Respublika. Itvirtindami respublika, kaip valstybes valdymo forma, Pagrindinio istatymo rengėjai kartu patvirtino tokius idealus kaip Tautos suverenitetas ir parlamento prioritetas igyvendinant valstybes valdžia, vyriausybes atskaitomybe parlamentui ir teismu nepriklausomuma.Yra išskiriami svarbiausi Vokietijos parlamentizmo bruožai:- Ribotas tautos dalyvavimasvaldant valstybes, kuris pasireiškia renkant parlamenta-Bundestaga. Jis yra vienintele tiesiogiai Tautos renkama institucija.- Stipri Federalinio kanclerio teisine padetis- Labai ribota galimybe paleisti parlamenta- Silpna federalinio prezidento teisine padetis.
