Jungtinės Karalystės konstitucinė santvarka

Jungtinės Karalystės konstitucinė santvarka. Galiojančios konstitucijos bruožai. Žmogaus teisių ir laisvių reglamentavimo ypatumai. Valstybės valdymo forma ir valstybės valdžios institucijų sistema. Įstatymų leidžiamoji valdžia. Vykdomoji valdžia Ministrų kabinetas. Teisminė valdžia ir teismų sistema Jungtinėje Karalystėje. Valstybės sandaros forma. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.

Jungtinės Karalystė daugeliu aspektų yra išskirtinė valstybė. Neretai kalbant apie Jungtinę Karalystę lygia greta vartojami Anglijos, Didžiosios Britanijos terminai. Siekiant atskleisti Jungtinės Karalystės konstitucionalizmo raidą šias sąvokas aktualu patikslinti. Tad ar sąvokos „Anglijos Konstitucija", „Didžiosios Britanijos Konstitucija", „Jungtinės Karalystės Konstitucija" yra lygiavertės? Bendrinėje kalboje šios sąvokos įsitvirtinusios ir dažniausiai vartojamos sinonimiškai. Tačiau istorinis Anglijos, Škotijos, Airijos, Velso raidos aspektas leidžia manyti, kad minėti terminai gali turėti savarankišką sampratos kontekstą. Oficialus valstybės pavadinimas yra Egzistuoja ir oficialiai vartojamas sutrumpinimas - Jungtinė Karalystė. Tad Jungtinės Karalystės Konstitucija yra tiksliausias terminas, apibrėžiantis konstitucijos galiojimo ribas, kurios sutampa su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teritorija. Akivaizdu, jog Didžioji Britanija, kurią sudaro Anglija, Škotija ir Velsas, yra Jungtinės Karalystės ekonominis, politinis, kultūrinis, netgi geopolitinis pagrindas. Panašią, išskirtinę padėtį Didžiojoje Britanijoje užėmė ir iki šiol užima Anglija. Todėl logiškai pagrista, jog doktrinoje Jungtinės Karalystės terminas keičiamas Didžiosios Britanijos arba Anglijos terminu. Tačiau vartodami terminą „Anglijos Konstitucija" arba „Didžiosios Britanijos Konstitucija" turime pabrėžti, jog kalbama apie šiandien egzistuojančios valstybės - Jungtinės Karalystės Konstituciją. Antai galima klaidingai manyti, kad terminas „Anglijos Konstitucija" atskleidžia senosios Anglijos (iki unijos su Škotija 1707 m.) konstitucingumo aspektus. Kitas išskirtinis Jungtinės Karalystės bruožas yra tas, jog būdama ir parlamentarizmo, ir konstitucionalizmo idėjų, doktrinų, raidos lyderė šalis neturi vieno teisinio akto, kurį (šių dienų doktrinos ir definicijų kontekste) galėtume įvardyti kaip konstituciją. Ši aplinkybė suteikė pagrindą doktrinoje (tiek anglų, tiek ir užsienio) Jungtinės Karalystės Konstituciją vadinti nerašytine. Jungtinės Karalystės Konstitucija yra nekonsoliduota, tad ją sudaro teisės aktai, kurie gali būti ir yra įvardijami kaip Jungtinės Karalystės Konstitucija. Tokių teisės aktų yra nemažai, jie atspindi skirtingas istorines epochas, tačiau jų nuo¬statos išliko aktualios iki šių dienų, jomis remiasi konstitucinių teisi¬nių santykių subjektai ir šiandien. Pirmiausia tenka minėti Didžiąją laisvių chartiją. Šis istorinis dokumentas buvo priimtas XIII a. -1215 m. ir yra laikomas vienu iš pagrindinių teisės aktų, įtvirtinusių parlamentarizmo pradžią ne tik Anglijoje, bet ir visame pasaulyje. Šiame akte minima atstovaujamoji institucija Karalystės Taryba, kuriai buvo suteikta išskirtinė teisė nustatyti mokesčius. Be parlamentarizmo užuomazgų, šiame akte buvo reglamentuotos ir kai kurios žmogaus teisės bei laisvės. Kitas svarbus teisės aktas, reglamentuojantis teismų ir parlamento veiklos klausimus, taip pat priskiriamas viduramžių epochai. Tai 1330 m. priimtas Vestminsterio statutas. Jis nustatė periodiškumą, kuriuo turi rinktis Anglijos parlamentas. Statutas numatė, jog parlamentas turi rinktis ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Tolesnis Anglijos konstitucionalizmo raidos etapas yra sietinas su „Šlovingosios revoliucijos" epocha.