Žalieji pirkimai Lietuvoje
Šiandien žiniasklaida mirga pranešimais apie blogėjančią aplinkos būklę – neracionalus gamtos išteklių naudojimas, pramonės įmonių keliama taršą. Dėl žmogaus veiklos kyla šios aplinkos problemos: klimato kaita ir jos poveikis ekosistemoms, pavojingų medžiagų poveikis žmogaus sveikatai ir kitiems gyviems organizmams. Nors tobulėjančios technologijos ir sistemingas investavimas į aplinkos būklės gerinimą jau davė teigiamų rezultatų, tačiau pamatinės aplinkos problemos išlieka – tai gamtos išteklių mažėjimas, didėjantys atliekų kiekiai, prastėjanti aplinkos kokybė. Kita vertus, norint pasiekti esminių pokyčių gerinant aplinkos kokybę, reikia visuminio požiūrio vienijant visas žmogaus veiklos sritis. [6].
Kiekvienas iš mūsų turime teisę pasirinkti, kokius produktus vartoti, kokiomis paslaugomis naudotis. Jeigu pirkdami prekes, paslaugas ar darbus atsižvelgtume ne tik į jų kainą ir kokybę, bet ir į mažesnį poveikį aplinkai, galėtume daryti didžiulę įtaką gamintojams ir paslaugų teikėjams. Todėl es ragina perkant prekes ar paslaugas atsižvelgti ne tik į jų kainą ir kokybę, bet ir į mažesnį poveikį aplinkai. Įmonės ir įstaigos, kaip ir paprasti vartotojai, perka daugybę plataus vartojimo prekių bei paslaugų. Viešiesiems pirkimams įvairios valstybės institucijos ir įstaigos skiria nemažą jų disponuojamų lėšų dalį. Europos sąjungos valstybėse viešieji būvio ciklas – tai požiūris, kad gaminio poveikis aplinkai vyksta nuo jo fizinio radimosi iki išnykimo. Į produkto būvio ciklą įeina žaliavų paruošimas, energijos pagaminimas, transportavimas, produkto gamyba, pakuotė, paskirstymas, vartojimas ir atliekų tvarkymas. Tokiu požiūriu siekiama, kad poveikio aplinkai sumažinimas vienoje būvio ciklo stadijoje nepadidintų poveikio aplinkai kitoje stadijoje.
Ekologinis ženklinimas – tai tų gaminių ar paslaugų, kurie yra mažiau žalingi aplinkai ir žmonių sveikatai nei kiti tos pačios grupės produktai, sertifikavimas.
