Žalieji transporto koridoriai

Įvadas. Žaliojo transporto koridoriaus sąvoka ir požymiai. Žaliojo transporto koridoriaus sudarymo principai. „žalieji koridoriai“ Europoje ir Lietuvoje. Išvados. Literatūros sąrašas.

Tai logistikos koncepcija, kuri optimaliai išnaudoja visas transporto rūšis.

Harmonizuotas reguliavimas, kuris yra aiškus visiems dalyviams

Tai platforma vystyti ir demonstruoti logistikos inovacinius sprendimus įskaitant informacijos sistemą, bendrus modelius ir technologijas.

Matome, kad „Žalieji koridoriai“ apibrėžia ekologiškumą, darnumą aplinkos atžvilgiu, efektyviai išnaudojant turimus resursus, inovacijos, kurios skatina darnius aplinkai sprendimus.

Žaliojo transporto koridoriaus kaip transporto organizavimo sistemos samprata pirmiausia nurodo į mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir yra grindžiamas žaliojo transporto eksploatavimu. Istoriškai žaliojo transporto koridoriaus koncepcijabuvo pradėta formuoti JAV, Kanadoje ir kai kuriose Skandinavijos šalyse (Kamieniecki 1993). Ankstyvuoju etapu žaliasis transportas buvo siejamas su transporto priemonėmis, nenaudojančiomis degalų arba naudojančiomis ypač mažai degalų: dviračiais, elektromobiliais ir kt. Tačiau plėtojant idėją, pradėta taikyti žaliojo transporto koncepcija ne tik lokalioms urbanizuotoms erdvėms, bet ir logistinėms transporto grandinėms. Transporto koridoriai yra kelių (maršrutų) jungtys, dažnai linijinės. Perkrovimo terminalai ir paslaugos gali būti susietos su keliomis transporto rūšimis.

transporto koncentracija vežant nacionalinius ir tarptautinius krovinius ilgais atstumais;

koridorius naudojamas kaip logistikos plėtros ir sprendimų demonstravimo (informacinių sistemų, bendradarbiavimo modelių ir technologijų) sistema;

koridorius sudarytas iš tam tikro rinkinio alternatyvių sprendimų tenkinti transporto paklausą.

Transeuropinių transporto tinklų (TEN-T) sukūrimo tikslas – sukurti įvairiarūšio transporto tinklą Europoje, diegiant transporto infrastruktūrą ir įrangą. Susisiekimas su terminalais sujungiamas geležinkeliais, automobilių keliais, jūrų ir vidaus vandenimis.

Svarbia sudedamąja žaliojo transporto koridoriaus dalimi tapo įvairiarūšio transporto logistikos ir aplinką tausojančių transporto priemonių plėtra. Formuluoti žaliojo transporto koncepciją paskatino aplinkosaugos organizacijų pateikti duomenys apie tai, kad transporto sistemos sunaudoja apie 20% pasaulio energinių išteklių ir išmeta į aplinką 25% anglies dioksido. Ypač auga transporto į aplinką išmetamų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekis. Pastaraisiais metais kelių transporto infrastruktūroje buvo vykdoma daugiau modernizavimo ir atnaujinimo projektų negu geležinkeliuose, tai skatino vežėjus plėtoti kelių transporto verslą. Todėl padidėjo krovinių apyvarta ir kelių transporto įmonių pajamos, tačiau padidėjo triukšmas, oro tarša, padaugėjo žuvusiųjų keliuose.

Problema kyla dėl ES siūlomos žaliojo transporto koridoriaus koncepcijos praktinio taikymo. Nes reikia suderinti koridoriaus „žalumą“ (darną su aplinkosauga) ir tokio koridoriaus konkurencingumą, t. y. ES siūloma koncepcija išryškina vidinį konfliktą tarp koridoriaus „žalinimo“, gryninimo ir siekio paversti jį konkurencinga transporto organizavimo sistema, lyginant su kitomis tradicinėmis sistemomis. Todėl, plėtojant žaliojo koridoriaus modelį, būtina nusistatyti aiškius rodiklius, neprieštaraujančius ekonominei plėtros logikai.