Žarnyno vėžys

Žarnyno vėžys. Įvadas. Žarnyno navikai – tai gerybiniai arba piktybiniai žarnyno augliai. Epidemiologija. Žarnyno vėžys (ŽV) yra trečias labiausiai paplitęs piktybinis navikas pasaulyje. Etiologija ir patogenezė. Šiandien vis dar diskutuojama dėl žarnyno vėžio etiologijos. Apskritai ŽV susiformuoja dėl susikaupusių dauginių genų mutacijų. Pagal lokalizaciją navikai gali išsidėstyti bet kurioje žarnos dalyje. Molekuliniu lygmeniu skiriami du patogenezės keliai „klasikinis“ – susijęs su chromosominiu nestabilumu. Žarnyno vėžys susijęs ir su hormonų apykaita. Kai kurie šaltiniai sieja kalcio vartojimą ir storosios žarnos vėžio riziką. Klinika. Simptomai priklauso nuo vėžio lokalizacijos. Defikacijos pakitimai gali būti labai įvairūs – diarėja. Retais atvejais navikas gali plisti į odą. Diagnostika. Atlikus kraujo tyrimus gali būti randamas sumažėjęs hemoglobino kiekis. Plonosios žarnos auglius diagnozuoti yra sunku. Atliekamas digitalinis tyrimas per rectum (tai reiškia. Kolonoskopija - panaši kaip jau aukščiau minėtos procedūra. Diagnozavus žarnyno vėžį dažniausiai atliekami papildomi tyrimai. Kompiuterinė tomografija (KT skenavimas). Gydymas. Storosios ir plonosios žarnos vėžys gydomas chirurginiu būdu. Kineziterapija. Esant spazmams žarnyne svarbu pradinės padėtys atpalaiduojančios pilvo sieną – gulint ant nugaros. Apibendrinimas. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis. Literatūros sąrašas.