Žemės traukos jėga skaidrės

Žemės traukos jėga. Pamokos uždaviniai. Kodėl kūnai krinta žemyn? Diskusija. Jėgos matavimas. Praktikos darbas. Kas yra svoris? Kūno svoris kinta, o masė - ne. Masė ir svoris buityje. Daiktai traukia vienas kitą. Apibendrinkime ir įsivertinkime. Papildoma literatūra.

Atlikę nesudėtingus bandymus, gebėsite paaiškinti, kodėl kūnai visada krinta žemyn; Naudojantis iliustracijomis, gebėsite paaiškinti, kodėl Mėnulis nenukrenta ant Žemės.

Daikto (kūno) svoriis matuojamas prietaisu – dinamometru, arba jėgomačiu. Skalėje jėgos didumas matuojamas niutonais (sutrumpintai žymima N).

Jei prie dinamometro prikabintume 100 g šokolado plytelę, ji trauktų spyruoklę žemyn maždaug 1 niutono (1N) jėga.

Užduotis: išsirinkite 5 daiktus, esančius jūsų kuprinėse. Pamatuokite šių daiktų jėgą.

Kai neši pirkinių maišelį ar laikai ant delno knygą, jauti žemyn traukiančią jėgą. Ją vadiname svoriu. Ši jėga traukia pakabą arba spaudžia atramą. Masyvesnius kūnus žemyntraukia didesnė jėga. Norėdamas iškelti svarsčius, sunkums kilnotojas turi kelti didesne jėga nei jų svoris.

Ne, išlieka tokio pat dydžio bei formos kaip ir Žemėje. Jį sudaro tiek pat medžiagų. Šis astronauto kūną sudarančios medžiagos kiekis vadinamas mase.

Kūno masė matuojama kilogramais (sutrumpintai kg).

Astronauto kūno masė Žemėje ir Mėnulyje išlieka vienoda, o svoris mažėja, nes tos pačios masės kūną Mėnulyje traukia silpnesnė jėga.

Kasdieniame gyvenime dažnai neskiriame daikto masės ir svorio. Sakome, kad sulčių pakelis sveria 1kg.