Žemės ūkio politika Lietuvoje ir ES šalyse
Žemės ūkio politika Lietuvoje ir ES šalyse. Problemosir perspektyvos.
Paramos tikslas – didinti iš žemės ūkio veiklos gaunamas pajamas, gerinti darbo, gyvenimo ir gamybos sąlygas. Investicijos turi būti nukreiptos gamybos sąnaudoms mažinti, produkcijos kokybei gerinti ir t.t. Neremiamos investicijos į sunkiai realizuojamų produktų gamybą. Paramos dydis negali viršyti 40 proc. bendros investicijų sumos.
Paramos tikslas palaikyti ūkininkų pajamas nepalankiose ūkininkavimui teritorijose. Kompensacinės išmokos mokamos už hektarą žemės. Paramos dydis - nuo 25 iki 200 eurų (apytiksliai 90 - 700 Lt) už hektarą.
Paramą gali gauti jauni ūkininkai iki 40 m., turintys atitinkamą kvalifikaciją ir ūkį kuriantys pirmą kartą. Ūkis turi būti ekonomiškai gyvybingas, atitikti higienos, aplinkosaugos ir kt. nustatytas sąlygas.
Paramos tikslas – užtikrinti pajamas vyresniems ūkininkams, nusprendusiems nutraukti ūkininkavimą. Toks ūkininkas turi būti ne jaunesnis kaip 55 metų ir ūkininkavęs paskutinius 10 metų. Maksimali kasmetinė parama negali viršyti 15 000 eurų (52 500 Lt), parama teikiama ne ilgiau nei 15 m., ir bendra išmokų suma negali viršyti 150 000 eurų (525 000 Lt).
Paramos tikslas – perorientuoti tradicinę žemės ūkio veiklą į kitą, nesusijusią su tradiciniu žemės ūkiu.
Stambūs ūkiai Per maža derybinė galia Nebaigta žemės reforma ir padarytos klaidos grąžinant žemes. Dideli dirvonuojančios ir piktžolėmis apaugusios žemės plotai. Nėra viduriniojo sluoksnio – stiprių šeimos ūkių, trūksta politinės valios jų rėmimui ir kūrimosi skatinimui.
