Žmogaus fizinė ir dvasinė kančia literatūroje

Žmogaus fizinė ir dvasinė kančia literatūroje. Antanas Škėma. Balys Sruoga. Francas Kafka. ,,Balta drobulė”. „Balta drobulė”. ,,Dievų miškas”. ,,Metamorfozė”.

Jau nuo Antikos laikų žmogaus kančia yra nagrinėjama ir aprašoma kaip viena dažniausiai pasireiškiančių žmogaus būsenų. Žmogiškoji kančia yra dvilypė: ji gali būti tiek fizinė, tiek dvasinė. Fizinė individo kančia parodo žmogaus galimybių ribas, o dvasinė – brandumą ir stiprybę. Ši tema buvo aktuali ir Lietuvos, ir užsienio literatūros kūrėjams. Apie žmogaus fizinę ir dvasinę kančią kalbėjo XX a. dramaturgas, katastrofinio modernizmo autorius Antanas Škėma, XX a. poetas, prozininkas Balys Sruoga ir XX a. modernizmo literatūros pradininkas Francas Kafka. Antanas Škėma teigia, kad žmogus išgyvena dvasinę kančią, kai dirba beprasmišką darbą ir nepritampa prie vartotojų visuomenės, Balys Sruoga parodo, žmogų, išgyvenantį fizinę kančią koncentracijos stovykloje, o F. Kafka vaizduoja kančias, su kuriomis susiduria Gregoras ir jo sunkumų pasekmė yra tyli, liūdna mirtis.

Rašytojo Franco Kafkos novelės ,,Metamorfozė” pagrindinis veikėjas Gregoras Zamza jaučia dvasinę ir fizinę kančią, nes yra atstumtas savo šeimos bei visuomenės. ,,Metamorfozė” novelė apie stropų, šeimai visa širdimi atsidavusį jaunuolį Gregorą, kuris viena diena atsibundą pavirtęs vabalu. Kūrinyje Kafka meistriškai vaizduoja ne tik Gregoro dvasinę sumaištį, bet ir patirtus fizinius išgyvenimus po virtimo į vabalą. Metamorfozė reiškia pasikeitimą, perėjimą iš vienos formos į kitą. Kafkos tėvas vaikystėje turėjo įprotį plūsti sūnų žvėrių bei gyvių vardais, o tai Kafkos kūryboje transformavosi į animalistinius įvaizdžius; pvz. „Metamorfozėje” pagrindinis veikėjas žmogus – vabalas. Kafka apie save rašė: ,,Esu absoliučiai nesukurtas šeimyniniam gyvenimui – geriausiu atveju galiu būti tik jos stebėtojas”, tikriausiai dėl šios nuostatos ir skaudžios gyvenimiškos patirties Kafka galėjo sukurti tragiško ir keisto turinio novelę ,,Metamorfozė”. Kafkos patirti dvasiniai išgyvenimai puikiai atsispindi novelės protagonisto Gregoro kasdienybėje. Pagrindinio veikėjo virsmas į vabalą buvo jo kūno atsakas į patiriamas dvasines kančias.