Žmogaus ir gamtos tarpusavio santykio savitas vaizdavimas Igno Šeiniaus romane ,,Kuprelis''
Žmogaus ir gamtos ryšys visuomet buvo svarbus, todėl, kad šie du dalykai yra neatsiejami vienas nuo kito: gamta yra mūsų visų motina, o žmogus – jos vaikas. Tačiau Igno Šeiniaus romane ,,Kuprelis‘‘ gamtos ir žmogaus santykis vaizduojamas ne tik kaip gyvybė: pagrindinis kūrinio veikėjas Olesis gamtoje atranda meilę, sielos ramybę ir gyvenimo prasmę.
Romane atsiveria jautri, bet kartu ir trapi meilės istorija, nes Kuprelis įsimyli Gundę. Gundė – tai Olesio moters idealas, į ją jis žiūri ne kaip į paprastą namų šeimininkę, bet kaip į mylimąją. Ignas Šeinius savo kūrinyje ją sieja su ankstyvu pavasariu, brėkštančia aušra ir lakštingalos daina: ,,Aš mylėjau ją, kaip naktis myli lakštingalos dainą...“ Ko gero, Olesiui ji buvo tokia pat graži, o gal dar ir gražesnė už pačią gamtą.
- Microsoft Word 15 KB
- 2014 m.
- 1 puslapis (319 žodžiai)
- Mokykla
- Gabrielė
-
