Žvyrkelio dulkėtumo mažinimas

Įvadas. Žvyrkelių irimo ir dulkėjimo procesas. Dulkių žvyrkeliuose susidarymo priežastys. Kelio ir aplinkos tarpusavio ryšys, kelių su žvyro danga įtaka aplinkai. Žvyro dangos medžiagos įtaka dulkių susidarymui. Dulkėtumą mažinančių medžiagų efektyvumas bei poveikis aplinkai. Vanduo. Druskos ir sūrūs tirpalai. Organiniai be naftos produktai. Sintetiniai polimerų produktai. Naftos produktai. Elektrocheminiai produktai. Molio priemaišos. Kelių ruožų su žvyro danga dulkėjimui mažinti parinkimas, žvyrkelių dulkėjimo vertinimas. Bendrieji dulkėjimui mažinti skirtų ruožų parinkimo principai. Žvyrkelių dulkėjimas ir dulkėjimo vertinimas. Žvyro dangos medžiaga ir reikalavimai jos sudėčiai. Dulkėjimą mažinančių priemonių parinkimo pagrindai ir jų poreikis. Išvados. Literatūra.

Aprašyti, kaip parenkant kelio ruožus su žvyro danga, kuriuose bus mažinamas dulkėjimas, siūloma laikytis tam tikros tvarkos ir taisyklių.

Dirbtinai pritaikyti įvairios rūšies, masės ir gabaritų transporto, taip pat ir pėsčiųjų eismui, keliai yra svetimkūniai ekologinėje sistemoje. Eismas keliais tampa vis intensyvesnis, o taip kelias vis labiau daro įtaką aplinkai. Kelio poveikis aplinkai priklauso nuo kelio ir dangos konstrukcijos, kelio dangos tipo ir kelio priežiūros. Kelio, kuris naudojamas transporto eismui, neigiamas poveikis pasireiškia aplinkos tarša, automobilių ratų protektoriaus ir stabdžių dėvėjimosi produktais, automobilių variklių išmetamosiomis dujomis, triukšmo lygio padidėjimu. Sausu metų laiku aplinka yra labai teršiama kelio dulkėmis, kurias sukelia žvyrkeliais važiuojančios transporto priemonės.

Ekonomiškai stipriose ir išsivysčiusiose šalyse daugiausia krovinių ir keleivių yra vežama automobilių transportu. Išaugus transporto priemonių skaičiui, šalyje iškyla daug problemų, susijusių su automobilių kenksmingu poveikiu aplinkai. Tenka nagrinėti ne tik automobilių transporto poveikį aplinkai, bet ir kelio poveikį aplinkai. Kelio, kuriuo naudojasi transportas, poveikis aplinkai priklauso nuo kelio konstrukcijos, kaip jis yra prižiūrimas ir eksploatuojamas. Kelio poveikį aplinkai yra labai sunku apibrėžti dėl sistemos sudėtingumo.

Kelio dulkės kenkia ir žmonių sveikatai - padidėja rizika susirgti plaučių ligomis. Dulkėjimas pablogina gyvenimo kokybę žmonių, gyvenančių gyvenvietėse, kuriose keliai yra su žvyro danga. Važiuojant žvyrkeliais ypač pablogėja eismo sąlygos, pravažumas, laidumas, sukeliamas pavojus eismo saugumui.

Žvyro dangos dėvisi dėl transporto ir klimato veiksnių ir dėl to žvyro medžiaga palaipsniui smulkėja. Beveik pusė Lietuvos žvyrkelių neatitinka skeletingumo reikalavimo (žvyro dalelės yra per smulkios). Mažo skeletingumo žvyro yra visuose regionuose.

Kai yra tiriamas dulkėtumo mažinimo efektyvumas, nėra lengva nustatyti medžiagos tiesioginį poveikį dėl didelio sudėtinių kintamųjų skaičiaus (eismo intensyvumo, transporto priemonės svorio ir greičio, žvyrkelio dangos paviršiaus medžiagos ir t.t.). Dėl charakteristikų įvairovės yra sunku parinkti tokias dulkėtumo mažinimo medžiagas, kurios bus efektyvios visose situacijose, keičiantis naudojimo tipui, vietos sąlygoms ir klimatui.

Druskos yra efektyvesnė priemonė dulkėtumui mažinti nei vanduo, jei tik yra užtikrinama pakankama drėgmė. Lignosulfonatai yra efektyvūs ilgu, sausu periodu, kai drėgmė maža. Jei lyja, lignosulfonatai gali būti visai neefektyvūs, nes jie tirpsta vandenyje.

dulkėtumo mažinimo medžiagoms infiltruojantis į vandeningą zoną ir gruntinio vandens plokštumą pervežimo metu;

medžiagų nuotėkiu nuo šalikelių bei pervežant tirpiklius (K); vartojant užterštą gruntinį vandenį;

Žvyrkelio drėkinimas yra nebrangus sprendimas dulkėtumo mažinimui. Vanduo suriša grunto daleles jas aglomeruodamas. Tačiau toks dulkėtumo mažinimo būdas yra trumpalaikis sprendimas, nes vanduo turi mažą liekamąjį poveikį. Kartą taikytas jis greit išgaruoja, ypač karšto sauso klimato sąlygomis (Kestner, 1989).

Tačiau efektyvumas priklauso nuo temperatūros ir drėgmės (Foley ir kt. 1996; Gebhart ir kt. 1999). Apskaičiuota, jog vandeniu mažinant dulkėtumą žvyrkeliuose, yra 40 % efektyvumas (Foley ir kt. 1996; Travnik 1991). Druskingas jūros vanduo yra efektyvesnis nei gėlas vanduo.