Alerginės ligos ir simptomai

Alergija. Alerginės ligos. Alergijos simptomai. Alergija maistui. Alergiją sukeliantys maisto produktai. Tyrimai alergizuojančiam produktui nustatyti. Alergiško vaiko primaitinimas. Išoriniai veiksniai, buities priemonės, higiena. Naminiai gyvūnai. Laukas. Odos vientisumo pažeidimai. Odos infekcijos. Diagnostika. Kompleksinis gydymas. Mokymas ir galimos rizikos vertinimas. Anafilaksija. Slauga.

Išoriniai veiksniai, buities priemonės, higiena.

Bakterinė (ypač S. aureus), virusinė (H.simplex) grybelinė.

Netinkamas klimatas: karštis, šaltis, prakaitavimas. Emocinė įtampa.

Odos dūrio ir dūrio dūrio mėginiai patvirtina IgE sąlygotą specifinę alergiją (maisto, inhaliaciniams alergenams); Lopo mėginiai – T limfocitų sąlygotą alergiją (maisto, kontaktiniams alergenams). – Alergenui specifinių IgE antikūnų kiekio nustatymas kraujo serume (turi panašią diagnostinę vertę kaip odos mėginiai). Bendrasis IgE kiekis serume (nėra specifinis tyrimas AD diagnostikoje). Eliminacinė dieta (diagnozuojant alergiją maistui).

Klinikiniais požymiais (pažeidimų morfologija, lokalizacija ir simptomais). Anamnezėje buvusiu kontaktu su alergenais (dirbant, namuose, laisvalaikio metu, susijusiais su hobiu).

Gliukokortikoidai.(Tepalai) GKS rekomenduojama pradėti naudoti tada, kai atsiranda odos niežėjimas, paraudimas, infiltracija ar nukasymai, kai kasdienis, tinkamas ir reguliarus gydymas emolientais neefektyvus.

Nustačius S. aureus odos infekciją sergančiajam, gydymui gali būti skiriami trumpi sisteminių antibiotikų gydymo kursai (pvz., pirmos kartos cefalosporinų grupės antibiotikai). Herpinė infekcija turi būti pradėta gydyti, kiek įmanoma anksčiau, sisteminiais antivirusiniais vaistais (pavyzdžiui, acikloviru).

Ligoniai ir jų artimieji turi būti supažindinti su maisto alergenais, kurių būtina vengti, turi mokėti atpažinti maisto alergijos sukeltus simptomus ir sugebėti gydyti šiuos simptomus. Visi alergiški maistui ligoniai turi turėti individualų gydymo planą. Rekomenduojama ligoniams ir jų artimiesiems dalyvauti atitinkamose pacientų organizacijose.

Absoliučios indikacijos skirti adrenalino autoinjektorių: anksčiau buvusi anafilaksinė reakcija bet kuriam maisto produktui, maisto alergija susijusi su nuolatine arba sunkia astma, fizinio krūvio sukelta su maistu susijusi anafilaksija. Reliatyvios indikacijos skirti adrenalino autoinjektorių: lengva ar vidutinio sunkumo alerginė reakcija žemės riešutams ir/arba medžių riešutams, buvusi lengva ar vidutinio sunkumo alerginė reakcija labai mažiems maisto alergenų kiekiams, specifinėms didesnės rizikos ligonių grupėms (pvz., paaugliams), taip pat ligoniams, gyvenantiems atokiau nuo medicinos pagalbos punktų ir buvus lengvai ar vidutinio sunkumo alerginei reakcijai į maistą. Visų astma sergančių ligonių individualiame gydymo plane turi būti trumpo poveikio inhaliuojami β2 agonistai bronchų spazmo gydymui, kurie turi būti skiriami po adrenalino suleidimo. Sisteminiai gliukokortikoidai skiriami siekiant užkirsti kelią vėlyviems respiraciniams simptomams. Pacientas pats gali juos vartoti, jei yra toli nuo gydymo įstaigos arba jie paskiriami skubios pagalbos skyriuje. II 3. Specifinė imunoterapija Specifinė imunoterapija su maisto alergenais yra daug žadantis imunomoduliuojantis gydymo metodas, bet jis yra susijęs su šalutinių reiškinių rizika, net anafilaksija, todėl šiuo metu nerekomenduojamas rutininėje klinikinėje praktikoje.