Antikorupcinė politika ir jos veiksmingumas Lietuvoje

Nerastume pasaulyje tokios valstybės, kuriai daugiau ar mažiau nebūtų tekę susidurti su korupcijos reiškiniu. Korupciją galima suskirstyti į administracinę ir politinę. Korupcija daro neigiamą įtaką visoms valstybės ir visuomenės gyvenimo sritims: ekonomikai (iš biudžeto “atimami” pinigai), politikai (nyksta pasitikėjimas valdžia), administravimui, socialinei ir teisinei sferai, visuomenės savimonei (žmonės linksta pateisinti korupciją ir net patys nevengia duoti kyšio), žinoma, ir tarptautiniam įvaizdžiui. Tyrėjai linkę teigti, kad korupcija yra endeminė, kad jos esama visur, kur tik galima pasinaudoti savo padėtimi, siekiant pasipelnyti. Valdžios institucijos be visuomenės pagalbos yra nepajėgios susidoroti su korupcijos reiškiniu, todėl kova su korupcija yra įmanoma tik kooperuojant bei integruojant „įvairius skaidrumo sistemos veiksnius – valstybę, pilietinę visuomenę ir privatų sektorių“, todėl antikorupcinis visuomenės švietimas yra vienas svarbiausių kovos su korupcija elementų. Pagrindinis švietimo tikslas – informuoti visuomenę apie korupcijos žalą, neigiamas šio socialinio reiškinio pasekmes ir skatinti aktyviai pasipriešinti korupcijai, keisti kartais atlaidų visuomenės požiūrį į korupciją. Visuomenė, pripažįstanti, kad korupcija daro žalą ir pati aktyviai prisidedanti prie antikorupcinės veiklos, ilgainiui sugebės įveikti šią problemą.

Šio darbo objektas – antikorupcinė politika lietuvoje. Rašto darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip lietuvoje realizuojama antikorupcinė politika. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:

1) sužinoti, kokios priežastys sukelia korupciją;

2) išanalizuoti antikorupcinę politiką lietuvoje;

3) išsiaiškinti, ar lietuvos antikorupcinė politika efektyvi, veiksminga.

Darbe naudojama specialiųjų tyrimų tarnybos (stt ), „transparency international“ korupcijos suvokimo indekso (ksi), pasaulio banko (pb) tyrimų duomenys, kiti straipsniai bei publikacijos, rastos internete.