„Anykščių Šilelis“ kvapai ir garsai

Baranausko poema „ Anykščių šilelis “. Pušelių sakai , žiedų kvapai , skruzdėlynas , kvapai sklinda iš skujų , iš šiškų. Lietuviams būdingos savybės.

Išnagrinėjus kūrinio ištraukas, panaudojant darbo lapo medžiagą, parašyti 50-70 žodžių temos apibendrinimą: pagrįsti duotą teiginį, trumpai aptariant turinį ir raišką (būtina paminėti bent 1 meninę priemonę).

pušelių sakai, žiedų kvapai, skruzdėlynas, kvapai sklinda iš skujų , iš šiškų ...

Kvepiantis (kvėpuojantis) šilelis palyginamas su sodu ir orkestru (išrašykite citatas)

Lyg kad stripkuoja, juokias, gieda, verkia gailiai",- pasakotojui visi kvapai susilieja į brangiausių kvepalų mišinį, jie tokie skirtingi, bet taip harmoningai dera lyg koks orkestras...

Šilelio garsai (ištrauka nuo „Ai siaudžia gražiai miškas <...> iki „Ai būdavo<...>“)

Autorius vaizdingai perteikia nakties tylą: Vidurnaktyj teip tyku,- kad girdi, kaip jaunas Lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas; Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa. Kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa krinta. Tekste daugiausia minima paukščių: genių, žąsų, ančių, tilvikų ir daug kitų čiulbuonėlų. Tačiau ypatingą vietą paukščių chore poetas skiria lakštingalos giesmei: Ė už visus viršesnis lakštingalėlės balsas: Pilnas, skardus, graudingas ir, taip sakant, skalsus: Skamba, ūžia per krūmus ir vis kitaip mainos, Ir vis dūšion įsmenga – lyg Lietuvos dainos. Visi garsai taip tarpusavyje susilieja, kad net „ausis skyrium nepažįsta“