APB „Apranga“ vertikali balanso analizė

Įvadas. Vertikalios balanso ataskaitos teorinis aspektas. Balanso reikšmė, struktūra. Vertikali analizė. Vertikali balanso analizė. Apb „apranga“ vertikalios balanso analizės ypatumai. Apb „apranga“ veikla. APB „APRANGA“ vertikali balanso analizė. Turto dalies vertikali balanso analizė. Nuosavybės dalies vertikali balanso analizė. Išvados ir siūlymai. Informacijos šaltinių sąrašas. Priedai.

Įmonėms labai svarbu įvertinti savo veiklą, o tai geriausia padaryti nagrinėjant, analizuojant finansinę atskaitomybę. Įmonės nagrinėjimas įvairiais rodikliais, lyginimas ankstesnius metus su atskaitomybės metais leidžia matyti savo stipriausiąsias ir tobulintinas sritis

Tema aktuali APB „Apranga“ , nes ji yra akcinė bendrovė, todėl jai labai svarbu rodyti gerus rezultatus esamiems ir galimiems naujiems akcininkams, bei investuotojams. Reikia nuolat apsiskaičiuoti įmonės veiklą, įvairiais rodikliais, kad pačios įmonės savininkai galėtų priimti teisingus sprendimus, siekiant geresnių rezultatų. Viena iš analizuojamų ataskaitų yra balansas. Norint sužinoti turto ir jo finansavimo šaltinių struktūrą įmonėje labai naudinga apsiskaičiuoti vertikalią balanso analizę.

Darbo tikslas – atlikti APB „ Apranga“ vertikalią balanso analizę.

Balansas sudarytas iš dviejų didelių dalių. Pasak Bikienės ir Pučkienės turto dalyje nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė, o savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje parodo kam turtas priklauso: savininkams ar skolinto kapitalo šaltiniams (Bikienė, Pučkienė, 2012).

Turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Pagal Lietuvos įstatymus ilgalaikį turtą sudaro: nematerialus, materialus ir finansinis turtas. Pasak Tilvikaitės ilgalaikis materialus turtas – tai materialinės daiktinės vertybės, kurios dalyvauja gamybos procese ne vieną kartą, nekeisdamos savo daiktinės formos ir fizinių savybių ilgą laiko tarpą. Lietuvos Respublikos Verslo apskaitos standarte pateikiamas nematerialaus turto apibrėžimas: „Nematerialusis turtas - galimas nustatyti nepiniginis turtas, neturintis materialios formos, kuriuo įmonė disponuoja ir kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos". Finansinis turtas pasak Tilvikaitės, kai įmonė investuoja į vertybinius popierius, suteikia paskolas kitiems subjektams ar tiesiog investuoja į jų veiklas. Visa tai kas atneša dividendus ir palūkanas. Trumpalaikis turtas – įmonėse skaitosi tada, kai jis gali būti paverstas pinigais per trumpą laiką, pavyzdžiui, trumpiau nei per 12 mėnesių. Trumpalaikį turtą sudaro: atsargos, gautinos sumos, grynieji pinigai ir jų ekvivalentai (Tilvikaitė, 2001).

Paskutinė balanso sudedamoji dalis įsipareigojimai. Jie skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus. Ilgalaikiai įsipareigojimai – tai skolos, kurias reikia grąžinti po vienerių metų: ilgalaikės paskolos, įvairus lizingai. Trumpalaikiai įsipareigojimai - tai skolos, kurios grąžinamos per vienerius metus: trumpalaikės paskolos, skolos tiekėjams, įvairios mokėtinos sumos (Lukošius, 2016).

Vertikali analizė – tai pasirinkto finansinio ataskaitos rodiklio lyginimas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu. Lyginimas bazės su pasirinktais rodikliais, parodo lyginamojo rodiklio dalį bendrojo atžvilgiu. Šioje analizėje kiekvienas rodiklis dalinamas iš bazinio, rezultatas pateikiamas procentine išraiška, sudėjus visas dalis jos turi būti lygios 100 procentų. Tai patvirtina, kad skaičiavimuose dalyvavę lyginamieji rodikliai yra atskiros bendros struktūros dalys. Svarbiausia analitiko užduotis teisingai pasirinkti bazinį rodiklį, kad rezultatai nebūtų iškraipyti (Jakštas, Kazakevičius, 2018).

Atliekant vertikalią analizę nustatoma rodiklių struktūra ir skaičiuojami struktūriniai pokyčiai. Lengviausia pokyti išreikšti procentais. Turimus duomenis paverčiant į procentus galima lengavai nustatyti kokią dalį užima tiriamasis objektas. Pavyzdžiui, kokią procentinę dalį užims pastatas, ilgalaikiame materialiame turte arba visame įmonės turimame turte. Atlikus tokią analizę gaunama dvejopa informacija, kuri svarbi priimant įvairius valdymo sprendimus (Mackevičius ir kt., 2011).