Aplinkos tarša ir gyventojų sveikata projektas

Įvadas. Taršos klasifikacija pagal teršalų prigimtį. Biologinė tarša. Mikrobiologinė tarša. Cheminė tarša. Neorganiniai teršalai. Organiniai teršalai. Temperatūra. Mechaninė tarša. Kietosios dalelės. Vizualioji tarša. Išvados. Literatūros sąrašas.

Beveik visa aplinkos tarša yra susijusi su žmogaus veikla ir atliekomis. Daugelis atliekų savaime nėra kenksmingos žmonių sveikatai, bet tinkamas jų tvarkymas padeda išvengti įvairių pavojų. Atliekos gali neigiamai veikti žmogaus sveikatą keliais būdais. Nesurinktos atliekos privilioja parazitus ir vabzdžius, kurie sukelia realią grėsmę visuomenės sveikatai. Be to, atliekos yra potencialios vandens telkinių teršėjos, galinčios sukeliti ligas. Mūsų pasaulyje didelė aplinkos taršos įvairovė, kuri vienaip ar kitaip kenkia ne tik gamtai, kraštovaizdžiui, bet ir žmogaus sveikatai.

2. Biologinei taršai gali būti priskiriamos įvairių organizmų dalys (žiedadulkės, sporos, sėklos), išskyros, patys organizmai (graužikai, dulkių erkutės), genetiškai modifikuoti organizmai. Biologinių teršalų aptinkama ore, vandenyje, dirvožemyje, ant augalų, maisto produktuose.

Šios rūšies tarša gali pasireikšti tik tam tikrais momentais, pavyzdžiui, padidėjus graužikų populiacijai, nukenčia žemės ūkio augalų pasėliai; užteršti vandens telkiniai gali tapti pavojingų infekcinių ligų (hepatito, choleros, dizenterijos...) židiniais.

Gali būti sezoninė : sužydėjus augalams ir padidėjus žiedadulkių koncentracijai ore, alergiškiems žmonėms sukelia alergijos priepolius.

2.1 Mikrobiologinė tarša – aplinkos tarša mikroorganizmais, baltyminės kilmės medžiagomis, kurios dėl žmonių veiklos patenka į aplinką ir gali pakenkti žmonių sveikatai. Tai bakterijos, virusai ir kiti mikroorganizmai.

Fizikinė aplinkos tarša aplinkos tarša triukšmu, vibracija, jonizuojančiąja ir nejonizuojančiąja spinduliuote, radioaktyviąja medžiaga, kuri patenka į aplinką ir gali sukelti pavojų gyviems organizmams tuoj pat po tam tikro veikimo laikotarpio. Fizikinei taršai priskiriami šie veiksniai: triukšmas, virpesiai, jonizuojančioji ir nejonizuojančioji spinduliuotė. Fizikinės taršos sąvoka apima ultragarsą, infragarsą, infraraudonąją, ultravioletinę, elektromagnetinę, radiaciją, šiluminę spinduliuotę, lazerio spinduliavimą, atmosferos slėgį.

4.4 Ultragarsas žmogaus ausiai negirdimi, dažnesni kaip 15–20 kHz svyravimai. Sąlyginai ultragarsas gali būti skirstomas į žemo dažnio (20–100 kHz) ir aukšto dažnio (100 kHz – 1000 MHz.) Sistemingas ultragarso poveikis sukelia nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių, endokrininės sistemos ir vestibiuliarinio aparato funkcinius sutrikimus.

Todėl visiems žmonėms būtina apgalvoti kiekvieną veiklą, kuria galima pakenkti ne tik sau, bet ir kitų žmonių sveikatai.