Aplinkosaugos ekonominės problemos

Šio darbo tikslas: pasitelkus metodologinėmis priemonėmis išanalizuoti kokios yra aplinkosaugos ekonominės problemos.

Darbo uždaviniai: išanalizuoti ekologines problemas, gamtos išteklius, bei ištirti globalines problemas.

Ekonominis augimas sumažino švaraus oro galimybę ir kitų aplinkos gėrybių pasiūlą. Palaipsniui buvo pasiektas toks taškas, kad gausiai apgyvendintuose regionuose teršalų kiekis viršijo natūralų gamtinį atmosferos, vandens bei dirvožemio gebėjimą savaime apsivalyti.

Išaugo aplinkos gėrybių paklausa. Tai vienas iš turtėjimo požymių, kadangi žmonėms vis labiau rūpi jų gyvenimo patogumas.

Tai, kad gamtos ištekliai greitai senka, parodo ir faktas, kad vien per nevisą antrąją šio mažiaus pusę gyventojai gamtinių išteklių sunaudojo daugiau, negu per visą ankstesnį egzistavimą. XX a. Pradžioje švaraus oro, geriamo vandens bei kitų gyvybę užtikrinančių vertybių pasiūla, esant nulinei jų kainai viršijo veiksmingą paklausą. Tačiau šiandien daugelio minėtų iki tol lengvai gaunamų gėrybių paklausa, esant nulinei kainai, jau viršija pasiūlą, ir jos nebegali būti tiekiamos nemokamai. Dabar, praeityje neribotos gėrybės, tapo ribotomis gėrybėmis ar prekėmis. Kai kurių nereprodukuojamų gamtos išteklių atsargos baigia išsekti, o nekeičiant jų gamybos bei naudojimo būdų, artimiausiu metu galutinai išseks. Kad taip neatsitiktų, neišvengiamai reikia tobulesnės naujų energetinių ir kitų išteklių naudojimo paieškos, technikos ir technologijos, gamybos ir įdiegimo būdų. Svarbu ieškoti gamtos išteklių atnaujinimo galimybių.

Kiekvienas žmonijos etapas buvo susijęs su tam tikromis problemomis. Anksčiau jos buvo vietinės reikšmės – dabar daugelis jų tapo globalinėmis. Tai pasaulio ekonomikos militarizavimas ir branduolinio karo grėsmė, spartus pasaulio gyventojų skaičiaus augimas, besivystančių šalių ekonominis atsilikimas, maisto problema, gamtinių išteklių ribotumas, aplinkos apsaugos ir kitos problemos. Žmogus žengdamas į veržlią mokslinės techninės pažangos epochą, mažai galvojo apie galimus neriboto gamtos išteklių naudojimo padarinius. Jis negalvojo apie biosferos likimą, apie išorinį planetos apvalkalą, kuriame atsispindės žmogaus veiklos padariniai. Biosferos pokyčius lemia visatoje vykstantys procesai, kuriuos sukelia žmogaus ūkinė veikla. Žmogus nuolat keitė aplinką ir neigiamos šio proceso pasekmės pirmiausiai pasireiškė ten, kur gamtinės sistemos (oras, vanduo, dirvožemis) buvo labiausiai paveiktos ir gyvybės grandžių ekologiniai pokyčiai didžiausi. Taip atsirado vietinės problemos, kurios vėliau peraugo į regionines ir joms išspręsti reikalingos valstybių ir tarptautinių organizacijų bendros pastangos. Mūsų amžius yra biosferos pereinamasis etapas į biosferą, t.y. gamtos ir visuomenės tarpusavio veiklos sferą, kur žmogaus veikla įgauna lemiamą vaidmenį. Žmonija tapo pagrindiniu planetos biocheminės jėgos veiksniu. Tai ypatingai išryškėjo prasidėjus atominei ir kosminei erai. Iki šiol daug kas manė, kad biosferos biologiniai ištekliai neriboti ir tik paskutiniu metu mokslininkai pradėjo nerimauti, kad mus supanti aplinka pavojuje. Žmogaus gamybinė veikla įgavo didžiulį, galima teigti „geologini“ mastą, išryškėjo realus pavojus kurį sukelia pernelyg didelis biologinės materijos judėjimas. Techninė pažanga nutiesė visiškai naujus energijos bei materijos judėjimo kelius biosferoje, pažeidė per milijonus metų susiklosčiusią natūralią pusiausvyrą.

Biosferos apsaugos problemos – kompleksinės, nepaprastai sudėtingos bei susijusios su žmogaus veikla, t.y. : planetos žalojimas ardant jos natūralų lanšaftą – miestų sodyba, kanalų kasimas, kelių tiesimas miškų naikinimas, gamybos atliekų bei ekologiškai kenksmingų medžiagų išmetimas į biosferą.

Smagu, kad biosferos problemos vis dažniau svarstomos tarptautinėse konferencijose bei simpoziumuose, intensyvėja tarptautinis bendradarbiavimas sprendžiant atskirus klausimus.

Yra skiriami šie trys globalinės problemos „žmogus ir gamta“ aspektai:

techninis – ekonominis, kuris susijęs su gamtos išteklių išsekimu Žemės rutulyje;

ekologinis, kuris neatskiriamas nuo aplinkos teršimo ir egzistencinės sutrikimo sistemoje „žmogus – gyvoji gamta“;

socialinius – politinius t.y. problemas reikia spręsti visos žmonijos pastangomis.

Vienas iš svarbiausių ekologijos tikslų yra tai, kad žmonės gamtoje sudarytų tokias biologinės pusiausvyros sąlygas, kuriomis jis galėtų vystytis pagal žmonių kultūros reikalavimus. Žmogus, visuomenė ir gamta sudaro neatskiriamą vienovę ir priklauso vieni nuo kitų. Tad tiktai visuomeninis žmogus gali „sužmoginti“ gamtą. Viena iš problemų sprendžiant globalines problemas yra lėšos, kadangi reikalingos milžiniškos sumos, kurias ne visos šalys gali skirti. O vienas iš svarbiausių ir patikimiausių rezervų joms padengti – ginklavimosi išlaidų mažinimas. Intensyvus ginklavimasis ne tik daro žalą gyvenamajai aplinkai, bet ir reikalauja didelių materialinių žmonijos išteklių. Pvz. Pasaulyje 1960-1978 metais ginklavimosi išlaidos pasaulyje sudarė 400 milijardų JAV dolerių o tai galėtų būti skirta rimtesnėms problemoms spręsti.