Ar istoriją turi prasmę?

Istorizmas yra visuomenės, politikos ir moralės filosofija, kaip tik todėl labai įtakinga nuo pat mūsų civilizacijos užuomazgų. Todėl beveik neįmanoma komentuoti istoricizmo istorijos, neaptariant visuomenės, politikos ir moralės pamatinių problemų. Taigi, net mokslas nėra tik „faktų sankaupa“. Mažų mažiausiai jis yra faktų rinkinys, todėl priklauso nuo rinkėjo interesų ir jo pozicijos. Moksle šia poziciją paprastai lemia mokslo teorija, t.y. iš be galo įvairių faktų ir iš be galo įvairių faktų aspektų mes renkamės tuos faktus ir tuos apsektus, kurie mus domina, nes jie susiję su kuria nors daugiau ar mažiau išankstine mokslo teorija. Remdamasis panašiais samprotavimais, viena mokslinio metodo filosofinė mokykla priėjo išvadą, kad mokslas visada argumentuoja, pats likdamas užburtame rate, ir kad, pasak Eddigtono, mes „mes pastebime, kad gaudome uodegą“, nes iš mūsiškio faktinio patyrimo galima gauti tik tai, ką patys į jį įdėjome mūsų teorijų pavidalu.