Asmenybės brendimas

Tačiau visa tai veikiau yra netinkamo elgesio su vaiku, nemokšiško auklėjimo, bet ne vaiko problemos. Anot M. Montessori (1937), dažniausiai išdykęs vaikas – tai nesuprastas vaikas.

Jeigu iki 5-erių metų labai sparčiai vystėsi vaiko intelektinės jėgos, tai paauglystėje- fizinė kūno struktūra. Vyksta daug fiziologinių kūno pokyčių. Ištysę paaugliai nerangūs, jų judesiai negrabūs, rankos nepaklusnios. Fiziologiniai pokyčiai turi ir savo pasekmes:

Paauglys darosi labai judrus, dažniau ne eina, bet bėga, bėgdamas gali nustumti mažesnį, pargriauti silpnesnį.

Taigi, visas pasaulis turi matyti: mes jau suaugę, savarankiški žmonės. Jei suaugę to nepripažįsta, kyla konfliktai. Šios paauglių savybės labai apsunkina bendravimą ir ugdymo procesą, ir žmonių dirbančių su paaugliais veiklą. Tačiau svarbu matyti ne tą "bjaurųjį ančiuką", bet galvoti apie "baltąją gulbę", kuri po to sunkaus pačiam paaugliui ir aplinkiniams periodo suplasnos, jei mes tik jam padėsime. Paauglys, kaip asmenybė, - labai įdomus, originalus. Asmenims, dirbantiems su paaugliais, žinotinos jų dominuojančios vidinės savybės. Šiame amžiuje diferencijuojasi mergaičių ir berniukų interesai, poreikiai. Dabar jie kartu nebežaidžia, nebevaikšto, lyg tik dabar pastebėję, jog yra skirtingi. Spėriai bręstančios mergaitės iš aukšto žiūri į vis dar vaikiškus berniukus. Šie savo ruožtu, norėdami mergaičių akivaizdoje pasirodyti, jas apstumdo arba kitaip skriaudžia. Bet būtent šiame amžiuje susidomima priešinga lytimi. Ypatingos šio reiškinio formos:

Berniukai ima drovėtis mergaičių, varžosi jų draugijoje (į tai svarbu atkreipti tinkamą dėmesį organizuojant pokalbius ir kt. veiklą).

Itin domimasi savi išvaizda, neretai dėl jos daug sielojamasi, dėl šios priežasties gali susiformuoti nepilnavertiškumo kompleksas, stumiantis vienatvė.

Paaugliai lengvai pasiduoda neigiamai įtakai. Jie įdėmiai stebi gyvenimą, dažniausiai vertina jį kritiškai. Suaugusiųjų autoriteto nepripažįsta, vertinami tik tie suaugusieji, kurie sugeba bendrauti su jais ir juos suprasti. Itin nepakenčia grubios pašaipos, barimo, moralizavimo, neatleidžia išdavystės. Atstatyti pašlijusius santykius suaugusiems būna labai sunku, jau lengviau neleisti jiems susidaryti. Suaugusiems, dirbantiems su paaugliais galėtų būti naudingos šios rekomendacijos:

Nuslopinti jų veržlumą, judrumą. Pakeisti žmogaus prigimtį dar niekam nepavyko.

Nukreipkime juos imtis vienokios ar kitokios veiklos: skatinkime sportuoti, dalyvauti aktyvioje veikloje, būti už kažką atsakingiems.

Kategoriškiausią reikalavimą galima pateikti ramiu tonu, paremiant jį protingais, įtikinamais argumentais, kodėl privalu tai daryti. Reikalavimų be argumentacijos paaugliai nepriima.

Palyginus su paauglyste kiek ramesnis, tačiau dar gana prieštaringas. Konfliktai su tėvais, mokytojais, kitais suaugusiais, net apskritai su visuomenę gali įsiliepsnoti visa jėga. Būti jaunam sunku. Tai tikrasis pažinimo amžius, tiesos apie gyvenimą, žmonių santykius, meilę ir mirtį ieškojimas, savo vietos gyvenime suradimas. Ne vienas, susidūręs su gyvenimo realybe, nusivilia, suglumsta. "Jauną žmogų lengva sužeisti, tarsi jo kūną dengtų ne oda, o be galo jautri, permatoma plėvelė" (Puimanova M.). Jei paaugliai kritikavo tėvus, jų interesų nesuprantančius kitus suaugusius, tai jaunuolių kritika kur kas platesnė- peikia mokyklos tvarką, moralę, valdžią, visuomenę, papročius ir kt. Deja, savikritikos nemėgsta. Jaunuoliai siekia užimti garbingą vietą kolektyve, sulaukti pritarimo, įvertinimo, ir tuo pat metu mėgina įrodyti, jog aplinkinių nuomonė nesvarbi. Per pastaruosius dešimtmečius itin padidėjo jaunuolių reikalavimai tėvams. Sociologiniai tyrimai rodo, jog dažnoje šeimoje dukros garderobas keliskart turtingesnis nei motinos. Reikalaujama, užmirštant realias tėvų galimybes. Suaugusiems, bendraujantiems su jaunuoliais svarbu žinoti: