Asmenybės samprata konspektas

Asmenybė yra per daug sudėtinga, kad ją galima būtų paaiškinti vienu teoriniu modeliu. Ankstyvosios asmenybės teorijos bandė paaiškinti žmogaus prigimtį, o šiandieninės teorijos dažniausiai susitelkia į tam tikrus asmneybės aspektus: būdo bruožus, unikalumą, asmeninės kontrolės jausmą ir sąvajį Aš.

Būdamas nervų ligų gydytojas, Freudas susidurdavo su pacientais, kurių nusiskundimų nebuvo galima paaiškinti grynai fizinėmis priežastimis. Analizuodamas šias būsenas, Sigmundas Freudas (gyv. 1856-1939) sukūrė pirmąją išsamią asmenybės teoriją.

Labiausiai nepriimtinų minčių, jausmų, troškimų ir prisiminimų talpykla – pasąmonė. Norėdamas atskleisti, kas glūdi pasąmonėje, Freudas prašydavo pacientų atsipalaiduoti ir kalbėti visa, kas šauna į galvą (laisvųjų asociacijų metodas).

Laisvų asociacijų procesas atgaivina pasąmonėje glūdinčius skausmingus, dažnai vaikystę siekiančius prisiminimus. Atgaivinus šiuos prisiminimus ir išsilaisvinus iš jų, pacientas pasijunta geriau (psichoanalizė kaip gydymo būdas)

Freudą labiausiai domino nepriimtinos mintys ir troškimai, kuriuos mes išstumiame ir jėga neįsileidžiame į savo sąmonę. Nors sąmoningai nežinome, kad turime tokių nerimą keliančių minčių ir jausmų, jie smarkiai veikia mus ir pasireiškia kitokiu, užslėptu pavidalu – įsitikinimais, kasdieniais įpročiais ir nerimą keliančiais simptomais.

EGO veikia kaip “valdančioji” asmenybės dalis, derinanti Id, superego ir realybės reikalavimus.

SUPEREGO – atspindi standartus (sąžinę), kuriais remiantis atliekame įvairius vertinimus ir keliame ateities siekius.

Asmenybė – emocijos, siekiai ir mintys - susidaro iš konflikto tarp biologinių impulsų, instinktų (Id) ir socialinių ribojimų (superego).

Freudas manė, kad ego naudojasi gynybos mechanizmais, kad apsisaugotų nuo nerimo, atsirandančio kaip konflikto tarp prieštaringų id ir superego reikalavimų šalutinis produktas. Tai yra Ego gynybos būdai nerimui sumažinti paslėpiant grėsmingus impulsus ir nesąmonigai iškreipant tikrovę. Kaip kūnas ginasi nuo ligų, taip ir, Freudo manymu, ego nesąmonigai ginasi nuo nerimo.

Išstūmimas –(pagrindinis gynybos machanizmas) išstumia iš sąmonės nerimą keliančius jausmus ir mintis (sužeistas kareivis neprisimena susidūrimo su mirtimi detalių).

Neigimas – atsisakymas priimti tikrovę ir pripažinti tai, kas akivaizdu (sužinojęs apie mirtiną ligą, žmogus kurį laiką atsisdako priimti tikrovę)

Regresija - atsiradus nerimui grįžtama į ankstesnę raidos stadiją (suaugusiojo pykčio priepuolis, kai kažkas klostosi ne taip, kaip jis nori)