Augalų ligos ir kenkėjai

Ankštyse apgraužia sėklas, palikdami voratinkliais sutrauktas trupinėtas išmatas. Smarkiau pažeidžia vėlai subręstančių veislių žirnius. Daug žiemoti besiruošiančių vikšrų sunaikinama laiku nuimant derlių ir rudenį giliai ariant žirnienas 

3.2 Kopūstų ligos ir kenkėjai

Sergančių augalų šaknys vietomis arba ištisai sustorėja, o šakniaplaukių būna mažai. Tokie augalai skursta, kopūstai nesusuka gūžių. Ligos sukėlėjas išsilaiko dirvoje (gyvybingas 5-6 metus).

Serga žemutiniai, vėliau ir aukščiau esantys lapai. Jie anksti nudžiūsta. Ant raustančių vaisių prie vaiskočių formuojasi ruda įdubusi rievėta sauso puvinio dėmė. Jos paviršius tartum aksominis. Sukėlėjas žiemoja liekanose ir apkrėstose pomidorų sėklose. Sausligė išplinta sausą karštą vasarą

Pasirodo ant apatinių lapų, vėliau apsikrečia ir viršutiniai. Atsiranda nedidelės rudos dėmelės, jų centras pašviesėja. Panašių dėmelių gali būti ir ant kitų augalo dalių. Ligoti lapai gelsta ir džiūsta, vaisių derlius būna menkas. Žiemoja ligos sukėlėjas augalų liekanose. Ligą skatina šiltas ir drėgnas oras 

Pavojingiausia pomidorų liga. Ant žalių vaisių atsiranda rudų netaisyklingų truputį įdubusių puvinio dėmių. Pažeidžia ir lapus. Parazitas žiemoja bulvių gumbuose, pomidorų liekanose ir sėklose. Liga greitai išplinta drėgnu ir vėsiu oru 

Šiuo metu, parduotuvėse galima rasti įvairiausių cheminių priemonių kovai su sodo bei daržo kenkėjais ir ligomis. Tačiau visuomet verta atsiminti, kad jie nėra visai nepavojingi žmogui ir naudą teikia tik protingai vartojant.  Jei Jūsų sodą ar daržą puola nedidelis kiekis kenkėjų arba augalus liga pažeidusi tik šiek tiek, galima sėkmingai naudoti insekticidinius augalus. Jų nuovirai mažiau kenksmingi žmogaus organizmui bei aplinkai. Insekticidiniai augalai auga daugelyje vietų, todėl juos naudoti gali kiekvienas sodininkas. Tokie augalai yra renkami prieš ir žydėjimo metu. Tuomet jų insekticidinės savybės yra efektyviausios. Preparatų paruošimui - nuovirams bei užpilams galima naudoti tiek šviežius, tiek džiovintus augalus. Džiovinti juos reikėtų gerai apsaugotoje nuo saulės, vėdinamoje aplinkoje. Kuo augalai greičiau sudžiovinami, tuo daugiau juose išlieka veikliųjų medžiagų. Sudžiovintus augalus galima laikyti popieriniuose arba medžiaginiuose maišeliuose, pridėjus etiketę su augalo pavadinimu bei surinkimo data ir naudoti vienerius metus. Jei preparatai ruošiami iš džiovintų, o ne iš šviežių augalų, jiems paruošti reikalingas perpus mažesnis augalų kiekis. Prieš naudojant, augalai susmulkinami. Paruoštus preparatus reikėtų sunaudoti jų gaminimo dieną. Keletas receptų iš labiausiai paplitusių augalų:Kiaulpienė (Taraxacum officinale Wigg.). Jos lapų užpilas tinka naikinti amarus ir erkes. 400 g susmulkintų lapų ir šaknų užpilkite 10 l šilto vandens ir palikite nusistovėti 2-3 valandas. Perkoškite ir purkškite. 

Daržo augalams parinkta trijų skirtingų augalų sėjomaina, kuria sudaro žirniai 4 ha, kopūstai 4 ha , bei pomidorai 2 ha. Sodo augalams pasirinkta tik dviejų augalų sėjomaina, obelys 3 ha, bei braškės 3ha.

Kiekvienas augalas yra skirtingas, savo išvaizda , skonių spalva , taip pat skiriasi ir jų kenkėjai bei ligos, nes vieni augalai jautresni kenkėjams bei ligoms, kiti ne. Augalų apsaugos produktus pasirinkau pagal savo auginamus augalus , bei dažniausiai plintančias ligas , bei kenkėjus.