„Aukštųjų Šimonių likimas“ knygos vertybės analizė

„Aukštųjų Šimonių likimas“ knygos vertybės analizė.

Knygos autorė Ieva Simonaityte buvo Lietuvių literatūros klasikė, rašė apie mažąją Lietuva. Ieva Simonaitytė būdama penkerių metų susirgo tuberkulioze, negalėjo lankyti mokyklos. Rašytoją buvo nesantuokinis vaikas. Skaityti lietuviškai išmoko pati iš biblijos. Jaunystėje buvo samdoma darbininkė. Kuri laika gydėsi Vokietijoje, ten išmoko vokiečių kalbą. Iš Vokietijos grįžo sustiprėjusi ir vertėsi siuvėjos amatu. Į kultūrą ir lietuvybę pastūmėjo Vydūnas.

Mažoji Lietuva buvo rašytojas gimtinė. Kraštas ilgą laiką buvo vokietinimas. To krašto žmonės buvo vadinami lietuvininkais.

Kūrinyje pasakojama apie Šimonių šeimos istoriją, kuri prasideda aštuonioliktame amžiuje. Pasakojama graudi istorija apie seną bajorą Šimonį ir jo vaikus, apie marą ir apie vokiečius, kurie užgrobė lietuvių namus.

Šimonis buvo stiprios valios žmogus. Savo vaikus mokė, kaip gerbti ir ginti savo bajorišką kilmę. Atėjusiems vokiečiams jis pasakė, kad kol jis gyvas, svetimi nešeimininkaus jo namuose.