Bankų siūlomi pensijų fondai

Lentelių sąrašas. Įvadas. Pensijų kaupimo sistema Lietuvos bankuose. Pensijų kaupimo pakopos. Pensijų fondų investavimo strategijos. Pinigai iš pensijų fondų. Kaupiamos pensijos dydis. Pensijų fondų privalumai ir trūkumai. „Swedbank“ banko siūlomi pensijų fondai. „Seb“ banko siūlomi pensijų fondai. „Swerdbank“ ir „Seb“ bankų siūlomų pensijų fondų palyginimas. Išvados. Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai.

Temos aktualumas: Lietuvoje pensijų sistemos reforma buvo atlikta 2004 metais todėl jos istorija dar palyginti jauna. Senoji pensijų sistema, kitaip vadinama vienos pakopos pensijų sistema, perskirstydavo gautas įplaukas (kiek gavau – tiek išmoku), pasikeitė į naują trijų pakopų sistemą, suteikiančią galimybę žmogui dalį „Sodros“ mokamų pinigų kaupti asmeninėje sąskaitoje, bei kaupti pensiją savarankiškai. Šiuo metu 2,3 dirbančių asmenų Lietuvoje išlaiko vieną pensininką, todėl norint senatvėje gyventi oriai išeitis viena – savo būsima pensija pradėti rūpintis patiems ir kuo anksčiau. Lietuvos bankų siūlomi pensijų fondai yra viena iš galimybių tai padaryti.

Lietuvoje kaupti pensiją fonduose siūlo nemažai bankų bei gyvybės draudimo bendrovių, todėl pasirinkome išanalizuoti dviejų populiariausių „Swedbank“ ir „SEB“ bankų siūlomas pensijų kaupimo paslaugas. II pensijų kaupimo pakopoje šie bankai siūlo skirtingus investavimo pasirinkimus, kurių pajamingumą įtakoja daugybė veiksnių: investicijų paskirstymas, rizika, mokesčiai, taip pat ir dalyvio gaunamas atlyginimas, kaupimo laikotarpio trukmė bei kiti veiksniai. Todėl palyginsime, kuriame banke klientui kaupti savo pensiją apsimoka labiausiai.

Tikslas: išanalizuoti bankų siūlomus pensijų fondus, jų rūšis, privalumus ir trūkumus bei palyginti dviejų bankų siūlomas paslaugas.

Palyginti dviejų „Swedbank“ ir „SEB“ bankų siūlomas pensijų kaupimo sistemas.

Pensija – tai išmoka, materialinis aprūpinimas tam tikrais atvejais. Pensija gali būti privati ir valstybinė.

Pensijų kaupimo sistema – tai galimybė kaupti senatvei. Kaupiant pensiją pagal kaupimo sistemą, dalį socialinio pensijų draudimo įmokų, mokamų „Sodrai“, ir dalį darbo užmokesčio bus nukreipiama į asmens sąskaitą pasirinktame pensijų fonde. Sukakus senatvės pensijos amžiui, kaupiantieji pensiją ją gaus iš dviejų šaltinių: „Sodros“ ir iš pensijų fonde sukauptų lėšų.

Norint pasirinkti geriausią strategiją pagrindinis argumentas turėtų būti laikotarpis likęs iki pensijos:

Šiuo metu Lietuvoje pensinis amžius vyrams ir moterims skirtingas, bei kintantis. 2017 metų Lietuvos senatvės pensijos amžius yra: vyrų – 63 metai ir 6 mėnesiai, moterų – 62 metai. Kiekvienais metais senatvės pensijos amžius didėja, 2026 metais jis pasieks 65 metus.

Suėjus pensiniam amžiui, yra tys būdai kaip galės atsiimti sukauptą pensiją:

Asmuo sulaukęs pensinio amžiaus gali nukelti mokėjimo pradžią ir kaupti papildomos pensijos dalį ilgiau nei tokią galimybę suteikia „Sodra“.

Pasirinkdamas pensijų fondą asmuo netiesiogiai pasirenka investavimo strategiją, o pereidamas į kitą pensijų fondą gali keisti investavimo kryptis ir riziką.

Asmuo pradėjęs dalyvauti pensijų kaupime, nebegali grįžti atgal į „Sodrą“.

Pensija 1* - tinkamas vyresniems klientams, kuriems liko mažiau nei 7 metai iki pensijos (58-62 metai). Fondo lėšos investuojamos tik į įstatyme išvardytų šalių, įskaitant ES, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijas, indėlius. Siekiama stabilios investicijų grąžos. siekiant išsaugoti sukaupto turto vertę trumpu (1-3 m.) laikotarpiu. Fondo rizika maža.

Pensija 0*- rekomenduojamas tiems, kurie ketina netrukus pasiimti pensijų išmoką (nuo 63 metų). Fondo lėšos investuojamos tik į įstatyme išvardytų šalių, įskaitant ES, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijas, indėlius, siekiant išsaugoti sukaupto turto vertę trumpu (1-3 m.) laikotarpiu. Fondo rizika labai maža.