Pensijų fondai, jų tipai ir dominavimas atskirose šalyse: Lietuva, Latvija, Estija

Įvadas. Pensijų fondai – kas tai? Pensijų fondai Lietuvoje. Pirmos pakopos pensijų fondai. Antros pakopos pensijų fondai. Trečios pakopos pensijų fondai. Pensijų fondai Estijoje. Pirmoji pakopa – valstybinė pensija. Sentavės pensija. Liaudies pensija. Vaikų skaičius nustatant pensiją. Antroji pakopa – kaupiamoji pensija. Trečioji pakopa – papildoma kaupiamoji pensija. Pensijų fondai Latvijoje. Pirmos pakopos pensijų fondai. Antros pakopos pensijų fondai. Trečios pakopos pensijų fondai. Išvados. Naudota literatūra.

Šio darbo tikslas: apžvelgti Lietuvos, Estijos ir Latvijos pensijų fondus, jų tipus ir dominavimą.

panagrinėti Lietuvos, Latvijos ie Estijos pensijų fondus, pagrindinius jų tikslus;

Subalansuotas pensijų fondas - ne mažiau kaip pusė fondo turto investuojama į aukštą reitingą turinčias vyriausybių arba centrinių bankų išleistas ar jų garantuotas obligacijas ir į aukšto reitingo įmonių obligacijas. Iki 50 proc. netiesiogiai investuojama į pasaulio įmonių akcijas. Rekomenduojamas jauniems arba nevengiantiems rizikos asmenims [4].

Europensija ekstra yra nuo 2006 m. vasario 6 d. pradėjęs veikti vidutinės akcijų dalies fondas [7].

Citadelė pensija 1 -  fondo lėšos yra investuojamos tik į Vyriausybės skolos vertybinius popierius (obligacijas).

Pensija 2 - šį fondą rekomenduojame žmonėms nuo 56 iki 63 metų. Fondas investuoja į įvairesnius vertybinius popierius, iki 20% lėšų investuojama į akcijas.

Pensija 3 - šį fondą rekomenduojame dalyviams, kurių amžius - nuo 46 iki 60 metų. Iki 40% fondo lėšų investuojama į akcijas. 

Pensija 4 - šį fondą rekomenduojame dalyviams, kurių amžius - nuo 36 iki 50 metų. Iki 70% fondo lėšų investuojama į akcijas. 

Lyginant visų pensijų fondų grynųjų aktyvų vertes suskirstėme juos pagal rizikingumo grupes. 1 paveiksle matome konservatyvaus investavimo pensijų fondų aktyvų vertės. Didžiausius aktyvus šių metų sausio 31d. turėjo Ergo konservatyvusis pensijų fondas – 39.6 mln. Lt. Tuo tarpu mažiausius aktyvus turintis fondas – Citadelės pensija 1 – tik 22tūkst. Lt.

2 paveiksle galime matyti Lietuvos mažos akcijų dalies pensijų fondų grynųjų aktyvų vertes. Swedbank Pensija 2 turi didžiausias turtą – 584.02 mln. Lt. Tuo tarpu mažiausius aktyvus turintis fondas – Finasta augančio pajamingumo – net 98.39% mažiau nei Swedbank Pensija 2.

3 paveiksle matome, kad didžiausius aktyvus iš vidutinės akcijų dalies fondų turi 2 fondai – SEB Pensija 2, Swedbank Pensija 3. Mažiausiai pasirenkamas fondas yra Citadelės Pensija 2, jo aktyvai mažiausi – tik 98tūkst. Lt.

4 paveikslas rodo, kad didžiausius aktyvus turi SEB pensija 3 – 124.36mln. Lt. Beveik vienodą kiekį aktyvų turi Danske pensija 100 ir MP Extremo II. Šioje rizikos grupėje mažiausiai grynųjų aktyvų turi Swedbank Pensija 5.

2012 m. birželio mėn. 1 dieną Lietuvoje veikė 9 III pakopos pensijų fondai. Juos valdė 5 pensijų kaupimo bendrovės. 

Trečiosios pakopos pensijų fondus taip pat lyginome pagal grynųjų aktyvų vertes, remiantis 2012m. sausio 31d. duomenimis.

Paveiksle matome, kad didžiausius aktyvus valdo SEB Pensija 2 plius fondas – net 46.41mln. Lt. Mažiausius aktyvus turi Citadelės savanoriškas kaupimo fondas – tik 35tūkst. Lt.

Pensijų fondas tai kaip  turto baseinas, kuris yra surenkamas, siekiant užtikrinti asmenų, dalyvaujančių Fonde pajamas išėjus į pensiją ar neveiksnumo. Asmeninis dalyvavimas atspindi pensijų fondo pensijų fondo dydį. Pensijų fondai yra skirstomi į privalomuosius ir savanoriškuosius.