Bendroji distrofijos charakteristika
PATOLOGIJA- tai plati biologijos sritis, tirianti gyvybinės veiklos išraiškas neįprastomis sąlygomis. Pathos-kančia, logos-mokslas. Gyvybinę veiklą įprastinėmis sąlygomis tiria fiziologija. HOMEOSTAZĖ-būtina normalios viso organizmo ir atskirų jo ląstelių veiklos sąlyga, jo vidinės terpės pastovumas. Reakcijos, kuriomis išlaikoma homeostazė, vadinamos adaptacinėmis Susidūrus organizmui su neįprastomis aplinkos sąlygomis, vyksta prisitaikymo reakcijos, kurių metu dalis organizmo strūktūrų pažeidžiamos ir žūva, strūktūrų funkcija sutrinka ar visiškai liaujasi funkcionavusi. Atsiranda liguisti reiškiniai, žmogus suserga. Šiuos funkcijos sutrikimus ir strūktūrų pokyčius vadiname patologiniais. Tai-liga. Patologijos objektas-žmogus.
Tai iki tol buvusių organizmo struktūrų sumažėjimas, prisitaikant jam prie fiziologinių ar neįprastų (patologinių) sąlygų. Fiziologinė atrofija Bendrinė atrofija Patologinė atrofija Vietinė atrofija.
Tai sudėtinga organizmo prisitaikymo reakcija, pasireiškianti vietiniais pokyčiais: alteracija, eksudacija, proliferacija Priežastys 1. Biologinės 2. Fizinės Endogeninės 3. Cheminės Požymiai Eiga Baigtys Paraudimas Ūmi Rezorbcija Patinimas Poūmė Randas Skausmas Chroninė Sąaugos Temperatūra Funkcijos susilpnėjimas.
Tai organizmo struktūrų (organoidų) padidėjimas, sustiprėjus specializuotai jų funkcijai Adaptacinė- kai padidėja organizmo poreikiai- fiziologinė Kompensacinė- išsilygina sutrikusi funkcija- vikarinė (vieno iš porinio organo atstatymo funkcija Baigtis- grįžtamas reiškinys Pasekmės- hipertrofavus organų struktūroms, intensyvėja jų funkcija.
Tai strūktūrinių elementų atsinaujinimas ir atsistatymas žuvusių vietoje FIZIOLOGINĖ Vyksta visą gyvenimą ir visuose be išimties žmogaus organizmo struktūrose. Nuolat atsinaujina makromolekulės, organoidų dalys ir organoidai, ląstelės, epidermis, virškinimo trakto gleivinė ir kt.
