Bibliotekos reikšmė kaimo vietovėse

Bibliotekos reikšmė kaimo vietovių bendruomenėse. Bendruomenės svarba. Bendruomenės vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje yra ypatingai svarbus. Didžioji dalis kultūrinių. Remiantis A. Poviliūnu, teigtina, kad biblioteka kaime yra svarbi. Lietuvos kaimo vietovių bibliotekų kūrimasis. Lietuvoje viešosios bibliotekos pradėjo savo veiklą XX amžiaus antrame – ketvirtame dešimtmetyje. XX amžiaus pradžioje atgavus galimybę skaityti lietuvių kalba. Biblioteka sovietmečiu. Viešųjų bibliotekų kaimo. Visgi. Kiekviena biblioteka turėjo galimybės veikti. Didelę įtaką kaimo vietovių bibliotekų veiklos kaitai turėjo rajono viešųjų bibliotekų centralizacija (tinklo kūrimasisKaimo vietovių bibliotekų veiklai šis procesas turėjo teigiamos prasmės. Atgavus nepriklausomybę bibliotekos kaimo bendruomenėse tapo tą vieta. Bibliotekų veiklą. Kaimiškųjų bendruomenių organizacijų vykdoma veikla apima platų spektrą bendruomenės poreikių. Problemos. Bibliotekose kultūrinę veiklą labiau galima apibūdinti kaip. Bibliotekininkystės praktikai ir teoretikai pastaruoju metu plačiai diskutuoja apie bibliotekų dokumentų fondų atnaujinimo problemą. Pokyčiai bibliotekose. Tradicinės ir naujos bibliotekų paslaugos atspindi pažangos tendencijas bibliotekų veikloje. Pokyčius kurie įvyko bibliotekos kūrimosi istorijoje labiausiai įtakojo naujų informacinių technologijų naudojimas. Kaimo vietovių bibliotekų reikšmė bendruomenėse per jų institucinį gyvavimo laikotarpį ne kartą keitėsi.

Didžioji dalis kultūrinių vertybių, liaudies kultūros branduolys susiformavo Lietuvos kaimo vietovėse. Nemaža šiandienos inteligentijos dalis dar turi kaimo kultūros šaknis. Kaimo kultūra vis dar išlieka grynumo, nuoširdumo ir skaistumo simboliu, nes čia vyrauja natūrali gamta, natūralus jos santykis su žmogumi ir jo humanistine prigimtimi.

Remiantis A. Poviliūnu, teigtina, kad biblioteka kaime yra svarbi ,,viešoji erdvė‘‘, kurioje bendruomenė gali veikti, taip įprasmindama savo bendruomeninius siekius.

Lietuvoje viešosios bibliotekos pradėjo savo veiklą XX amžiaus antrame – ketvirtame dešimtmetyje. Nemažai Lietuvos viešųjų (visuomeninių) bibliotekų įkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės laikotarpiu 1918-1939 metais. XX amžiaus pradžioje Lietuvoje buvo ypatingai aktuali visuomenės skaitymo gimtąją kalba problema, nes ilgą laiką (1864-1904) šalis gyveno draudimo įvežti, spausdinti ir platinti spaudą nacionaliniais rašmenimis realybėje.

XX amžiaus pradžioje atgavus galimybę skaityti lietuvių kalba, Lietuvoje prasidėjo inteligentijos kultūrinės iniciatyvos, tame tarpe ir visuomeninių bibliotekėlių steigimas. 1920 metais Lietuvos Atkuriamasis Seimas išleido įsakymą, kuriuo buvo įkurti 6 regioniniai Centrinio Lietuvos knygyno (taip tuomet buvo įvardinamos bibliotekos) padaliniai provincijoje.

Viešųjų bibliotekų kaimo vietovėse sovietiniais metais buvo kuriama išskirtinai daug – kiekvienas kolūkis turėjo savo biblioteką. Dokumentai (knygos, laikraščiai) sovietiniu laikotarpiu buvo pigūs, partijos propaguojami – privalomai pristatomi visoms bibliotekoms. Viešosios bibliotekos pavirto masinėmis ir veikė kaip sovietinės ideologijos ir propagandos įrankis.