Biochemijos egzamino konspektas

Pagrindinės baltymų funkcijos , sandara , klasifikacija. Amino rūgščių apykaita organizme peramininimas , dekarboksilinimas , dezamininimas. Ūmios fazės baltymai. Tumoro uždegiminis faktorius Prokalcitoninas. Angliavandenių sandara , funkcijos , klasifikavimas. Gliukozė , fruktozė , galaktozė. Sacharozė , Maltozė , Laktozė. Krakmolas , glikogenas , celiuliozė ir chitinas. Angliavandenių apykaitos reguliacija. Amoniako nukenksminimas. Šlapalo sintezė. Kepenų fermentai katalizuojantys karbomoilfosfato sintezę. Bilirubinas , jo frakcijos , klinikinis vertinimas. Tiesioginis bilirubinas TB. Lipidų sandara , klasifikavimas , klinikinis vertinimas. Paprastų lipidų bendra charakteristika. Sudėtinių lipidų bendra charakteristika. Laisvieji radikalai , antioksidantai. Veiksniai , lemiantys jų susidarymą. Patys pavojingiausi radikalai. Cholesterolio vaidmuo aterosklerozės vystymosi patogenezėje. Lipoproteinai , jų funkcijos. H2O ir mineralinės medžiagos. Buferinės sistemos , jų vaidmuo reguliuojant biologinių skysčių pH. Dvivalentės geležies junginiai. Fermentų sandara , klasifikacija , savybės. Fermentų veikimo mechanizmas. Acidozės ir alkalozės priežastys. Kraujo krešėjimo fiziologija. Eritrocitai , leukocitai. Kraujo plazmos krešėjimo faktoriai. Dalyvauja kraujo plazmos faktoriai. Medžiagos , dalyvaujančios kraujo krešėjime. Fibrinogeno nustatymas , klinikinis vertinimas. Skydliaukės hormonai T3 , T. Hipo - ir hipertireozės.

Peramininimas – procesą katalizuoja fermentai aminotransferazės, atima nuo aminorūgšties amino grupę NH2 ir per 2 etapus prijungia prie aminorūgšties alfaketogrupes. Proceso metu susidaro nauja aminorūgštis.

Dekarboksilinimas – procesą katalizuoja fermentai dekarboksilinazės, nuo aminorūgšties atima karboksilo grupę ir reakcijos metu susidaro aminai.

Dezamininimas – procesą katalizuoja fermentai dezaminazės, jie nuo aminorūgšties atima NH2 grupę, jungiasi vandenilis ir susidaro toksiška medžiaga. Paverčia šlapalu, kuris išsiskiria su šlapimu.

Alfa-fetoproteinas (AFP) – tai glikoproteinas. Sintezuojamas kepenyse ir vaisiaus trynio maiše ir sekretuojamas į kraują. Vaisiuje tai normalus baltymas. Prieš gimimą pradeda mažėti, o sveikame suaugusiame organizme būna tik pėdsakai.

Funkcija – Transportinė. Perneša estrogenus ir riebalų rūgštis. Daro imunosupresinį poveikį nėštumo metu.

padidėja skrandžio, storosios žarnos, kasos, biliarinės karcinomos atveju, metastazių į kepenis atveju.

pooperacinis padidėjmas rodo ligos progresavimą, kuris nustatomas keletas mėnesių iki kitų diagnostinių procedūrų galimybių tai aptikti.

mažas AFP kiekis esant padidėjusiai CEA koncentracijai rodo metastazes į kepenis.

Klinikinės indikacijos: nervinio vamzdelio nesuaugimo, vaisiaus ligų diagnostikai nėštumo metu.

Karcinoembrioninis antigenas (CEA) – tai glikoproteinas, koduojamas 14-16 genų grupės, vadinamos CE “genų šeima”. Gaminamas embriono ir vaisiaus vystymosi metu. Po gimimo produkcija slopinama ir suaugusiame organizme CEA koncentracija labai maža.

Funkcija - susirišęs su ląstelių membrana tarnauja ląstelinio atpažinimo mechanizmuose. Pasižymi imunosupresiniu veikimu.

po sėkmingos operacijos CEA koncentracija krinta iki normos 6-8 savaičių bėgyje.

Žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG)- yra sialoglikoproteinas, struktūra primena LH, FSH, TSH. Nėštumo pradžioje sintezuojama blastocisto trofoblastinėse ląstelėse, vėliau tą funkciją perima placentos sinsiciotrofoblasto ląstelės. Vyrų organizme gaminasi seminomos atveju trofoblastinėse struktūrose.

Gemalo navikų diagnostika (ypač tinka sėklidžių ir kiaušidžių) bei jų gydymo kontrolė. Grynos choriono karcinomos atveju hCG visada teigiamas, o AFP neigiamas. Trynio maišo navikų atveju AFP teigiamas, o hCG neigiamas.

HCG ir AFP tirti pirmais ir antrais metais po gydymo, nes šiuo laikotarpiu didžiausia recidyvų rizika.

Vėžio antigenas 15-3 (CA 15-3) – tai į muciną panašus, didelės molekulinės masės (M) antigenas. Atsipalaiduoja iš krūties vėžio ir kitų epitelinių ląstelių į kraują ir kitus skysčius.

Angliavandeninis antigenas 119-9 (CA 119-9) - audiniuose randamas kaip oligosacharidas, o kraujyje kaip didelės M mucinas. Yra vaisiaus epitelyje (skrandžio, plonųjų, storųjų žarnų, kepenų, kasos), suaugusių organizme tik pėdsakai.

kartu su CEA yra biliarinė karcinomos, storosios, tiesiosios žarnos karconomos ar metastazių į kepenis žymuo.

Prostatos specifinis antigenas (PSA) – tai glikoproteinas. PSA išimtinai susidaro prostatoje ir piktybinių ir gėrybinių navikų atvejais. Tai organui specifinis antigenas.