Fizika 1 egzamino konspektas

Šiuo metu ţinomos keturios sąveikos tarp elementariųjų dalelių rūšys: stiprioji, elektromagnetinė, silpnoji ir gravitacinė.

Elektromagnetinė sąveika, pagal savo stiprumą būdama antroje vietoje, gamtoje yra itin svarbi. Jos dėka egzistuoja atomai,

molekulės, skystieji ir kietieji kūnai. Daugelis mechanikos bei molekulinės fizikos kurse nagrinėtų jėgų (pvz., smūgio, trinties,

klampumo, tamprumo ir kt. jėgos) iš esmės yra elektromagnetinės prigimties.

Elektros krūvis, jo diskretiškumas (kvantavimas), vienetai. Krūvio tvermės dėsnis. Elektros krūvis – tai vienas iš

pagrindinių elementariųjų dalelių apibūdinimų (šalia masės, judėjimo kiekio (impulso) momento (sukinio) ir kt.). Pagal

visuotinės traukos dėsnį, vandenilio atomo branduolys (protonas) traukia elektroną gravitacijos jėga. Tačiau tarp protono ir

elektrono veikia dar viena apie 1039 karto stipresnė traukos jėga. Ši jėga vadinama elektrine. Panašiai sąveikauja ir kai kurios

kitos dalelės. Kad būtų galima elektrinės sąveikos jėgą išreikšti matematiškai, dalelei priskiriamas tam tikras fizikinis dydis,

vadinamas elektros krūviu. Taigi elektros krūvis nėra materijos rūšis, o tik tam tikra jos savybė. Kiekviena elementarioji dalelė

turi arba teigiamąjį, arba neigiamąjį elektros krūvį, ar yra elektriškai neutrali (t.y. neturi krūvio arba turi po lygiai teigiamųjų ir

neigiamųjų krūvių). Bet kokio kūno krūvis yra tą kūną sudarančių elementariųjų dalelių krūvių algebrinė suma. Krūvio

matavimo vienetas – kulonas (C). Eksperimentiškai nustatyta, kad bet kokio kūno krūvis q yra kvantuotas, t. y. gali būti

išreikštas sąryšiu q  Ne (čia N – sveikasis skaičius, o e vadinamas elementariuoju krūviu: e  1,6021019 C ir yra lygus

protono krūviui). Elektrono krūvis yra neigiamas ir lygus e. Kai kūno krūvis daug didesnis uţ e (siekia nanokulonus,

mikrokulonus ar pan.), t. y. N – didelis, tuo atveju galima tarti, kad krūvio didumas gali kisti tolydţiai ir nebekelti klausimo, ar

jis yra kartotinis e, ar ne.