Bioetikos problemos
1970 m. pirmą kartą JAV onkologas Van Rensselaeras Potteris pavartojo bioetikos terminą. Šis autorius siekia atkreipti dėmesį į etinias prieštaras ir grėsmę žmonyjos išlikimui. „ Bioetika“ šis terminas kildinamas iš dviejų graikų žodžių, kurių vienas reiškia – gyvybę, o kitas – papročius arba dorovę. Plačiausia prasme bioetika būtų galima laikyti disciplina, kuri nagrinėja filosofiniu, teisinius, etinius, taip pat ir socialinius bei kultūrinius gyvybės ir sveikatos mokslų bei su jais susijusių technologijų aspektus. Siekiant apibrėžti bioetikos nagrinėjamų svarbiausių problemų lauką, tenka paminėti klonavimo, eutanazijos, nėštumo nutraukimo, dirbtinio apvaisinimo ir kt. keliamas etines problemas. Šiandieniniame pasaulyje bioetikos aktualumą liudija ne tik visuomenės diskusijos ar žiniasklaidos dėmesys, bet jau dešimtmetį Europos Taryboje veikia Bioetikos komitetas, jis parengė bioetikos konvenciją.Olandų kilmės gydytojas A. Hellegersas bioetiką padarė akademine disciplina. Dėl patogumo bioetika skirstoma į :
Bendrąją bioetiką – ji remiasi etiniais pagrindais, nagrinėja medicininius etikos principus ir rašytinius bioetikos šaltinius. Tokius kaip profesinė etika, tarptautinė teisė. Ji susijusi su moralės filosofija. Specialiąją bioetiką – nagrinėja pagrindines problemas susijusias su medicina ir biologija ( genų inžinerija, abortai, eutanazija, organų ir audinių donorystė ir t.t). Visi problemų sprendimai turi remtis bendrosiomis bioetikos išvadomis.
Klinikinę bioetiką – ji dar vadinama sprendimų bioetika. Analizuoja konkrečius atvejus gydytojo klinikinėje praktikoje, joje svarbu surasti įvairius sprendimo būdus, kad nebūtų pažeistos vertybės.
Koncervatoriai remiasi tuo, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo, taigi žudyti ką tik prasidėjusią žmogaus užuomazgą, yra tas pats kas žudyti jau suaugusį žmogų. Žmogaus vystymąsis vyksta palaipsniui, todėl sudėtinga nustatyti kada yra tas momentas, nuo kurio vaisius tampa žmogumi. Negimęs kūdikis, anot abortų priešininkų, turėtų būti gerbiamas kaip ir suaugęs žmogus, jam turi būti suteikta teisė į gyvybę.
