Pagrindinės bioetikos problemos

Pagrindinės bioetikos problemos. Bioetika tai. Mokslo autonomijos ir mokslininko atsakomybės problematika bioetikoje. Keturių principų požiūris. Klonavimas. Eutanazija. Donorystė. Dirbtinis apvaisinimas. Dirbtinio apvaisinimo rūšys. Problemos, kylančios iš dirbtinio apvaisinimo technologijų. Abortas. Tiesioginis dirbtinis abortas dar skirstomas į chirurginį ir cheminį. Netiesioginis abortas. Abortų komplikacijos. Genų inžinerija. Eksperimentai su gyvūnais. Šaltiniai.

Aistė Gliaudanskaitė ir Neda Cinkutė IVc.

Mokslo autonomijos ir mokslininko atsakomybės problematika bioetikoje.

Šiandienos pliuralistinėje visuomenė nėra bendrai priimtinos moralės elgesio teorijos ir vyraujančiu bruožu tapo moralės pliuralizmas. Buvo siūloma šioje situacijoje terminą bioetika laikyti pliuralistiniu pavadinimu, apimančiu gausybę moralinių įsitikinimų. Tačiau toks pliuralizmas ir besivaržantys požiūriai bei siūlomi skirtingi problemų sprendimo būdai apsunkina kasdienę praktiką bioetikos srityje.

Vadovaujantis šiuo požiūriu, siūloma atidėti į šalį pagrindinius prieštaravimus ir laikytis keturių moraline prasme daugiau ar mažiau neutralių principų, kurie būtų priimtini beveik visoms bioetikos kategorijoms. Du principai geradarybės ir žalos nedarymo buvo perimti iš Hipokrato tradicijos, o likę du autonomijos ir teisingumo siejami su skirtingomis politinės filosofijos tradicijomis, apibendrintai kalbant, liberaliąja ir socialistine.

Abortas būna savaiminis ir dirbtinis. Savaiminis abortas, arba persileidimas, įvyksta prieš moters norą. Persileidimas būna ankstyvasis (nėštumas iki 15 savaičių) ir vėlyvasis (15 28 savaičių nėštumas). Persileidimas būna dėl įvairių priežasčių: kada pats embrionas nesivysto ir žūsta, kai motina suserga kai kuriomis infekcinėmis ligomis, dėl fizinių ir psichologinių traumų ir kt. Motina dėl savaiminio persileidimo nėra moraliai atsakinga. Dirbtinis abortas yra tiesioginis ir netiesioginis.

Tiesioginis dirbtinis abortas dar skirstomas į chirurginį ir cheminį.

Chirurginis abortas skiriamas pagal patekimo į moters gimdą būdą: 1. kai į gimdą patenkama per gimdos kaklelį: ankstyvas vakuminis išsiurbimas (iki 14 tos nėštumo dienos);   kaklelio išplėtimas, vaisiaus suskaldymas ir mechaninins pašalinimas; 2. Kai į gimdą patenkama operacijos būdu (tai ankstyva Cezario pjūvio operacija,  išimant dar nepilnai išsivysčiusį vaisių, kuris nužudomas). Cheminis abortas, toks abortas kai negimęs kūdikis nužudomas cheminiais preparatais: druskos tirpalu ( po 16 os savaitės, kada į vaisiaus vandenis yra sušvirkščiamas druskos tirpalas, ir vaikas žūsta daugiau kaip per valandą, o po paros prasideda sąrėmiai ir pagimdomas negyvas kūdikis); hormoninėmis priemonėmis (sukelia priešlaikinį gimdymą ir neretai vaisius būna gyvas, kurį nužudo ); RU 486 arba mifepristonas abortą sukelianti piliulė (blokuoja progesterono patekimą į gimdoje įsitvirtinusį gemalą, kuris dėl to suvysta ant virkštelės  ir miršta).

Persileidimas; negimdinis nėštumas (vaisiaus žūtis pateisinama pagal dvigubos pasekmės principą); dėl gimdos vėžio arba gimdos traumos, gelbstint motiną, šalinama gimda (vaisiaus žūtis pateisinama pagal dvigubos pasekmės principą).