Buhalterijos teorijos konspektas

Buhalterinės apskaitos samprata. Apskaitinės informacijos esmė. Reikalavimai keliami apskaitos informacijai LR Buhalterinės apskaitos įstatyme. Bendrieji apskaitos principai ir kiekvieno iš jų reikšmė. Pinigų ir kaupimo principų praktinis taikymas , nustatant įmonės veiklos rezultatą. Ūkio subjekto įmonės apskaitos politikos esmė , formavimo seka ir patvirtinimo lygmuo. Apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės sudarymo aspektai nurodomi ūkio subjekto įmonės apskaitos politikoje. Fundamentinės apskaitos lygybės esmė ir jos sudėtinės dalys. Buhalterinių sąskaitų samprata , struktūra , klasifikavimas. Įrašų buhalterinėse sąskaitose taisyklės. Dvejybinių įrašų esmė , taikymo taisyklės ir praktinis naudojimas ūkinių faktų registravime. Pavyzdinio sąskaitų plano struktūra ir sąskaitų ryšys su finansinėmis ataskaitomis. Debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo sąvokos ir jų naudojimas apskaitoje. Buhalterinės apskaitos ciklo nuoseklumas. Apskaitos ciklui būdingas tam tikras nuoseklumas. Metinės finansinės atskaitomybės tikslas. Dar vienas svarbus įmonės metinės finansinės atskaitomybės sudarymo reikalavimas. Finansinių ataskaitų rinkinių rūšys , sudarymo kriteriniai rodikliai bei sudėtis iki 2015 12. Finansinių ataskaitų rinkinių rūšys , sudarymo kriteriniai rodikliai ir sudėtis nuo 2016 01. Dvejybinis įrašas – ūkinio fakto registravimas mažiausiai vienos sąskaitos debete , kitos – kredite. Sąskaitų korespondencija – sąskaitų derinys , kai bent viena sąskaita debetuojama , o kita kredituojama. Paprastoji sąskaitų korespondencija – sąskaitų derinys , kai viena sąskaita debetuojama , o kita kredituojama. Suvestinė sąskaitų korespondencija – sąskaitų derinys , kai kelios sąskaitos debetuojamos bei kelios kredituojamos.

Reikalavimai keliami apskaitos informacijai. Ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų:

Svarbumo reikalavimas numato ne formos, bet turinio pirmumą. Apskaitos informacijos vartotojams turi būti teikiama tik reikšmingą informaciją. Bereikšmiai duomenys užgožia svarbią informaciją, ir valdymui padaroma žala.

Patikimumo reikalavimo įgyvendinimas reiškia trukdymų pašalinimą iš informacinės sistemos. Tai neteisingo dokumentavimo, prirašymo, sąmoningo apskaitos duomenų klastojimo pašalinimas iš apskaitos.

5. Pinigų ir kaupimo principų praktinis taikymas, nustatant įmonės veiklos rezultatą.

6. Ūkio subjekto (įmonės) apskaitos politikos esmė, formavimo seka ir patvirtinimo lygmuo.

1) apskaitai taikomi teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę;

7. Apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės sudarymo aspektai nurodomi ūkio subjekto (įmonės) apskaitos politikoje.

Realizuojant įmonės apskaitos politiką reikia apsižvelgti kaip į finansinės apskaitos, taip ir į valdymo apskaitos politikos realizavimo aspektus: (1) metodinį; (2) organizacinį; (3) techninį bei tikslą.

Metodinis aspektas. Finansinės bei valdymo apskaitos sistemos pasirinkimas; išlaidų apskaitos ir savikainos kalkuliavimo metodikos nustatymas; atsakomybės centrų išskyrimas; biudžetų sudarymo ir vykdymo kontrolės metodikų parengimas; apskaitos informacijos naudojimo metodikos nustatymas.

Organizacinis aspektas. Buhalterija įmonės valdymo sistemoje; buhalterijos valdymas; pareigų, susijusių su apskaitos vedimu paskirstymas tarp įmonės darbuotojų; atsakomybės paskirstymas; komercinių paslapčių objektų išaiškinimas; apsirūpinimas metodinę literatūrą ir kitą informaciją.

Techninis aspektas. Dokumentavimas; inventorizavimas; sąskaitų planas; kompiuterių naudojimo apskaitoje būdai; atskaitomybė

Buhalterinė sąskaita – informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio subjekto turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį. Taigi, buhalterinėse sąskaitose visada išskiriamos atskiros skiltis, rodančios apskaitos objekto padidėjimą ir sumažėjimą. Skiltis kairėje sąskaitos pusėje sutartinai vadinama debetu, o skiltis dešinėje pusėje – kreditu. Terminas debetas (santrumpa D) apskaitoje vartojamas norint pabrėžti, kad kalbama apie kairiąją buhalterinės sąskaitos pusę, o terminas kreditas (santrumpa K) – apie dešiniąją buhalterinės sąskaitos pusę. Debeto skiltyje esančių skaičių suma vadinama debeto apyvarta. Kredito skiltyje – kredito apyvarta. Likutis, arba skirtumas tarp sąskaitos debeto ir kredito sumų tam tikrai datai, dar vadinamas itališku žodžiu saldo. Paprastai buhalterinės sąskaitos vedamos taip vadinama keturių skilčių forma: Įrašų buhalterinėse sąskaitose taisyklės: