Chemijos laboratorinių darbų ataskaitos: hidroksidų kiekio, molinės masės, elektrovaros nustatymas, elektroforezė, korozija

Chemijos laboratorinių darbų ataskaitos. DARBAS „ Metalo hidroksido kiekio nustatymas titrimetriniu būdu “ Darbo tikslas. Darbo priemonės ir reagentai. Teorinės dalies santrauka. Skaičiavimai. Reakcijų lygtys. Darbo išvados. Literatūra. Laboratorinio darbo atlikimo data. Darbas ,, Neelektrolito molinės masės nustatymas krioskopiniu metodu “ Darbo tikslas. Darbo priemonės. Išvada. Darbas ,, Galvaninio elemento elektrovaros jėgos nustatymas ir vandeninių tirpalų elektrolizė “ Darbo tikslas. Tirpalai. Galvaninio elemento schema. Darbas ,, Įvairių metalų elektrocheminė korozija ‘‘ Darbo tikslas. Darbas A var. Vandens kietumo kiekybinis nustatymas “ Darbo tikslas.

Darbo tikslas: Susipažinti su dažniausiai chemijos laboratorijoje naudojamomis operacijomis ir įsisavinti jas. Nustatyti, kiek gramų metalo hidroksido gaunama druskos reakcijos su natrio šarmu NaOH metu.

Pagrindinis tirpalų rodiklis – jų koncentracija. Dažniausiai naudojamos šios tirpalų koncentracijos:

Procentinė koncentracija rodo ištirpusios medžiagos kiekį gramais 100g tirpalo.

Apskaičiuojame metalo druskos NiCl2 ir natrio šarmo reakcijai paimto natrio hidroksido NaOH kiekį gramais ml pagal formulę:

CN – natrio šarmo, paimto reakcijai, molinė ekvivalentų koncentracija (normalingumas, CN ( 1 N);

CN1 – rūgšties normalingumas ( CN1 ( 0,1 N);

Naudodamiesi (1,1) formule apskaičiuojame nesureagavusio natrio šarmo kiekį gramais 100mL praskiesto filtrato m2:

Apskaičiuojame druskos ir natrio šarmo reakcijai sunaudoto natrio šarmo kiekį gramais:

Žinodami sureagavusio natrio šarmo kiekį – m3, pagal anksčiau parašytą druskos (CuSO4, CoCl2 arba NiCl2) reakciją su NaOH apskaičiuojame susidariusio metalo hidroksido, t. y. nuosėdų, kiekį gramais:

Literatūra: Gražėnienė, R. ir kt. CHEMIJA teoriniai pagrindai, pratimai, laboratoriniai darbai ir uždaviniai. Vilnius: Technika, 2010. 282 p.  Gražėnienė, R. ir kt. Bendrosios chemijos laboratoriniai darbai ir teoriniai pagrindai. Vilnius: Technika, 2008. 206 p. 

Darbo tikslas: Nustatyti duotosios medžiagos molinę masę.

Darbo priemonės: Krioskopas, pipetė (10 mL), grūstuvas su piesta, ledas, sausas NaCl, tiriamoji medžiaga.

Teorinės dalies santrauka:

Tirpalų virimo temperatūra yra didesnė negu gryno tirpiklio, o stingimo temperatūra mažesnė.

Antrasis Raulio dėsnis:

Krioskopinė konstanta vienmolialinio tirpalo stingimo temperatūros depresija.

Ebulioskopinė konstanta vienmolialinio tirpalo virimo temperatūros pakilimas.

m – medžiagos, ištirpusios 1000 gramų vandens, masė, g. Gryno tirpiklio masė imama lygi jo tūriui, nes tariama, kad distiliuoto vandens tankis lygus 1 g/mL;

Išvada: Apskaičiavus Δt=2°C, radome tirpinio molinę masę (M=318,06g/mol) ir nustatėme, jog duota medžiaga yra cukrus(sacharozė)

Darbo tikslas: Susipažinti su galvaninių elementų veikimo principais, sukonstruoti galvaninį elementą, išmatuoti jo praktinę elektrovaros jėgą. Panaudoti sudarytą galvaninį elementą kaip nuolatinės srovės šaltinį elektrolitų vandeninių tirpalų elektrolizei

Darbo priemonės ir reagentai: Milivoltmetras su prijungimo laidais, metaliniai elektrodai, grafito elektrodai, porcelianinės stiklinaitės, lenktas vamzdelis, užpildytas KCl tirpalu (elektrolitinis tiltelis), U formos vamzdelis, švitrinis popierius.

Galvaniniai elementai elektros srovės šaltiniai, kuriuose oksidacijos procesas atskiriamas nuo redukcijos proceso ir cheminė oksidacijos redukcijos reakcijos energija paverčiama elektros energija.

Galvaniniame elemente anodu tampa neigiamesnį potencialą turintis elektrodas (aktyvesnis metalas). Anodas tirpsta, oksiduojasi (t.y atiduoda elektronus). Šis procesas vadinamas anodiniu arba anodine reakcija. Anodas ( )

Galvaninio elemento elektrovaros jėga tarp katodo ir anodo susidaręs potencialų skirtumas. Jį galima apskaičiuoti pagal lygtį:

Katodiniai procesai: Elektrolizėje katodo link atkeliauja tirpale esantys teigiami jonai (katijonai) ir prisijungia elektronus.

Išvada: Išmatuota elektrovara lygi 0,38V, o apskaičiavus gavome 0,6V. Elektrovaros skiriasi net 22V. Tokį skirtumą nulemia prietaiso paklaida.

Darbo tikslas: Išnagrinėti metalų elektrocheminės korozijos įvairiose terpėse mechanizmus ir parašyti korozijos anodines ir katodines bei metalų jonų pažinimo reakcijas.