Dailės terapija neįgaliesiems

Dailės terapija neįgaliems. „ Mūsų galerija “. „ Kūryba visiems “. „ Nacionalinis „ Spalvų muzikos “ orkestras “. Dailės terapijos istorija. Dailės terapijos samprata. Pagrindiniai dailės terapijos principai. Dailės terapijos tikslai. Piešinių ir jų figūrų interpretacijos. Piešinio pokyčiai įvairiuose raidos etapuose. Dailės terapija sunkaus mąstymo vaikams. Dailės terapijos įtaka specialiųjų poreikių vaikams.

Ugdant vaikus su specialiaisiais poreikiais menas, kaip ir kita kūrybinė veikla, gali būti ypač efektyvus. Jis gali būti:

tyrinėti realųjį pasaulį. (Brazauskaitė, A. Meninės veiklos galimybės ugdant neįgaliuosius vaikus. Žvirblių takas. 1998)

Dailės terapijoje piešinys suprantamas kaip vidinio gyveninio projekcija j išorę. Piešinys atskleidžia žmogaus visumą. Piešinys -savęs atskleidimas. Gilinamasi j simbolių, metaforų prasmę. Ryškiausias skirtumas tarp mokymosi ir terapijos yra tas, kad dailės terapijos užsiėmimuose žmonės dalyvauja ne tam, kad taptų įgudusiais dailininkais, bet tam, kad pabandytų tapti labiau integruotais visuomenės nariais. Terapijos metu sukurtas kūrinys, palyginti su vaizduojamosios dailės darbais, paprastai esti schematiškas, netgi pernelyg supaprastintas, nes čia daugiausia dėmesio skiriama saviraiškai, o ne tam, kad būtų sukurtas „geras" darbas. Dailės terapijos metu gali atsiskleisti ir tapti pomėgiu prigimtinis talentas. Buvęs „klientas" gali tapti „dailininku". Dailės mokymas ir ugdymas yra orientuoti į išorę, o terapija į vidinio pasaulio procesus.