Dailės terapijos taikymas socialiniame darbe



Menas atsirado seniausiais laikais darbo procese. Menu darbas virsdavo tada, kai besidarbuojantiesiems rūpėdavo ne tik praktinė kuriamų darbų vertė, bet ir jų grožis.
Dailės terapijos programa yra meno terapijos programos dalis. Ji apibendrina, sistemina darbą su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių. Dailės terapijos programa, susijusi su kitomis meninio ugdymo sritimis – muzika, žaidimais, siuvinėjimu, derinama prie kitos vaikų veiklos, jų gyvenimo, įpročių. Ši meno šaka veikia regimais vaizdais, matomais plokštumoje ir erdvėje. Dailė padeda jungti į visumą, įprasminti vis naujus pasaulio vaizdus, padeda ne tik juos fiksuoti regimąja atmintimi, bet ir savaip perdirbti. Dailė suteikia galimybes atsiskleisti pomėgiams ir gabumams.
Šio darbo tikslas – atskleisti dailės terapijos taikymą socialiniame darbe.
Darbo uždaviniai:
Susipažinti su daile kaip terapija.
Išanalizuoti raidos dailės terapiją.
Atskleisti socialinio darbuotojo veiklą, taikant dailės terapiją.
Dailės terapija – viena naujausių specialybių – reikšminga ir sociologiniu aspektu. Lanksčiai reaguodama į dinamiškai besikeičiančias XX amžiaus pabaigos socialines, ekonomines, politines ir kultūrines aplinkybes, dailės terapeutai sugebėjo sukurti labai diferencijuotą paslaugų sistemą skirtingoms grupėms ir gyventojų kategorijoms. Dailės terapija grindžiama vizualinio meno, psichologijos ir psichoterapijos sinteze. Dailės terapijos užsiėmimuose žmonės dalyvauja ne tam, kad taptų įgudusiais dailininkais, bet norėdami tapti tikrais visaverčiais visuomenės nariais. Dailes terapija – viena iš psichoterapinio veikimo krypčių, kur pacientas dailės priemonėmis išreiškia savo vidinį pasaulį. Šis procesas vyksta tam tikromis sąlygomis – meno terapijos kabinete, studijoje arba tam skirtoje patalpoje,- padedančioje sukurti saugumo atmosferą ir laisvai išreikšti vidinį pasaulį.
Dailės terapija – tai asmenų reabilitacijos būdai, taikant dailės ir meno terapiją. Vaizduojamoji dailė – tai puiki priemonė išreikšti save. Psichologinių problemų turintis žmogus dažnai negeba matyti savęs ir kitų, pajusti savo galimybių, nemoka išreikšti norų, užmegzti artimų santykių su kitais. Dailės terapijos kryptys pagrįstos tam tikrais psichologijos ir psichoterapijos modeliais.
Dailės terapija gali būti glaudžiai susijusi su psichoterapija arba ne, t.y. pernelyg nesigilinant į psichoterapinį dailės poveikį. Psichoterapija yra susijusi su tikslu arba noru paveikti sutrikusią žmogaus psichiką. Veiksminga psichoterapija yra tokia, kuria pasiekiama esminių ir ilgalaikių permainų, ir dėl to, ji skiriasi nuo kitokios veiklos, kurios paskirtis – tik nukreipti dėmesį nuo vidinių konfliktų ir kurios nauda geriausiu atveju yra labai trumpalaikė. Dailės terapija kaip tik ir priskiriama prie tokios veiklos, kurios paskirtis gana trumpalaikė.