Dalykinės komunikacijos ypatumai su Ispanijos šalies atstovais

Lentelių ir paveikslų sąrašas. Įvadas. Ispanijos kultūrinė sudėtis ir trumpas įvadas apie šalį. Ispanijos šalies tipas, požiūris į laiką, tarpusavio santykiai. Ispanijos daugiaplaniškumas. Kalbos ypatumai ir neverbalinis bendravimas. Darbo aplinka. Išvados. Literatūros šaltiniai.

Darbo objektas: darbe trumpai nagrinėjama Ispanijos šalies kultūrinė sudėtis, šalies tipas, polichroniškumas (požiūris į laiką, jo planavimą), taip pat kokie yra tarpusavio santykiai. Apžvelgiama kalba, neverbalinis bendravimas, darbuotojų padėtis, darbo aplinka.

Yra tik viena anglija ir viena Prancūzija, bet Ispanijos kelios. Romėnams Ispanija turėjo tik daugiskaitos formą, ir jos daugialypiškumas tebėra akivaizdus atskiruose regionuose. Kastilų yra daugiausia ir jie tebevyrauja krašte, tačiau, pradėdami derybas su ispanu, verčiau pasitikrinkite, iš kurio regiono jis ar ji yra kilęs. Galisijos žmonės praktiški ir melancholiški, turi panašumų su šiauriečiais. Aragoniečių atkaklumas yra tarsi suomių sisu aidas. Baskai gabūs gamybai ir prekybai, jie, kaip suomiai, estai ir vengrai yra neindoeuropiečiai. Šiauriečiams artimiausi katalonai, kurie labiau atsigręžę į Prancūziją negu į Ispaniją. Antra vertus, jie mažai ką turi bendra turi ir su kitais dviem regionais – Asūrija, kur žmonės nepaprastai išdidūs ir Andalūzija, kur kiekvienas yra oratorius ir darbotvarkė jiems - tik popiergalis.

Pragmatiškiems šiauriečiams sunku suprasti, kad laikas, pinigai, net sveikas protas laikomi ne tokiais svarbiais. Tačiau dar labiau šiauriečius priblokštų Kastilijos žmonių fatalizmas. „Kam taip stengtis tvarkyti savo likimą? – klausia kastilas. – Visa, kas dabar atsitinka, jau yra atsitikę ir tikriausiai vėl atsitiks“. Veiksmo įkarštyje ar didingomis vizijų akimirkomis jie trykšte trykšta energija, tačiau nemėgsta kasdienybės, nuobodžių konsolidavimosi ir derinimosi užsiėmimų. Rytoj vėl išauš diena; jeigu mums lemta laimėti, tai ir laimėsime. Toks požiūris nepriimtinas šiauriečiams, kurie neturi laiko fatalizmui ir mano patys esą savo likimo šeimininkai. Mes galime įrodinėti, kad faktai nepaneigiami, o ispanai teigs, kad ne viskas yra taip, kaip atrodo. Jų manymu, teisybė visada dvilypė: viena – betarpiškų smulkmenų, kita – poetinės visumos. Antroji kastilams svarbesnė, nes ji suteikia tikėjimą arba gyvenimo viziją. Žmogus privalo pripažinti materialių siekių bergždumą.

Panagrinėjus šias ispanų nuostatas ir įsitikinimus, darosi aišku, jog ispanai visai kitaip suvokia tikrovę negu šiauriečiai. Ir susikalbėti jiems niekados nebus lengva. Pompastiškas, didingas oratorius ir karštas romantikas kreipiasi į pasyvų klausytoją ir mažakalbį pragmatiką. Tikriausiai bus ir kalbos barjeras. Tačiau jiems būtina susikalbėti šiuolaikiniame verslo pasaulyje. Yra keletas ispanų ir šiauriečių kultūrų sąsajų. Kastilija nederlinga žemė, dideli karščio ir šalčio svyravimai. Klimato ir kraštovaizdžio atšiaurumas kastilus išmokė šiauriečiams irgi gerai pažįstamo asketizmo, o sunkmečiai daug kur skatino taupumą. Nors Ispanija turtuolių ir skurdžių kraštas, visuotinės lygybės šalininkai britai, skandinavai ir amerikiečiai ispanų polinkį globoti nelaimėlius gali suprasti kaip tikrosios demokratijos išraišką.