Darnus vystymasis Lietuvoje referatas

Įvadas. Darnaus vystymosi samprata. Darnaus vystymosi tikslai. Darnaus vystymosi rodikliai Lietuvoje. Ekonominio vystymosi rodiklių vertinimas darnumo aspektu. Nedarbo lygis. Socialinio vystymosi rodiklių vertinimas darnumo aspektu. Skurdo rizika. Aplinkos būklės vystymosi rodiklių vertinimas darnumo aspektu. Miškingumas. Išvados. Literatūra.

Kaskart vis dažniau regime ir girdime sąvoką „darnus vystymasis“, bet ar visi žino kas tai? Jei „darnumą“ suvoktume kaip būseną, tai „darnus vystymasis“ būtų tarsi šios būsenos siekimo būdas. Tai ir ekonominių ir socialinių siekių derinimas su aplinkos galimybėmis. Gaila, tačiau šiandieninė žmonijos gyvensena, daiktų gamyba, judėjimas, atliekos ir jų tvarkymas, energijos išgavimas kelia grėsmę ne tik mums patiems, bet ir visai mūsų planetai. Darnus vystymasis – tai geresnė gyvenimo kokybė tiek šiai‚ tiek ir būsimosioms kartoms. Todėl privalome saugoti‚ ir kur tik įmanoma – gerinti gamtą ir jos aplinką. Aplinkos būklės gerinimas nėra savitikslis‚ nes pažeista aplinkos pusiausvyra anksčiau ar vėliau sutrikdo ekonomikos plėtrą ir ima bloginti gyvenimo kokybę. Pagrindinis darnaus vystymosi tikslas – patenkinti visų žmonių pagrindinius poreikius: transportas, būstas ir pan. Tai yra įmanoma, jeigu yra efektyvi sveikatos apsauga‚ prieinamas švietimas ir informacija‚ jei gyventojams sudarytos sąlygos dalyvauti visuomeninėje veikloje ir t. t. Žinoma‚ siekiant tenkinti pagrindinius žmonių poreikius bei užtikrinti aukštą bendrą gyvenimo kokybę‚ būtina stiprinti ekonomiką. Kaip Lietuva vysto darnumą, ar pakankamai išvysčiusi ir kokiose srityse dar reikia telkti didesnes pastangas darniam vystymuisi.

Pasak Romualdo Juknio (2008), darnus vystymasis visų pirma yra niekad nesibaigiantis procesas, o ne stabilios ir nesikeičiančios būsenos siekimas, todėl neįmanoma suformuluoti galutinį darnaus vystymosi tikslą, nes jis per laiką vis tiek keisis. Lazdinis ir Naruševičius (2011), darnų vystymąsi apibūdino kaip naują, nuolat atsinaujinantį, prie naujų aplinkybių ir pasiekimų besiderinantį procesą.

Čiegis, Grundey ir Štreimikienė (2005) teigė, jog norint darnumą valdyti, visuomenei reikia suformuluoti aiškius darnaus vystymosi tikslus, kurie būtų nuolat prižiūrimi bei esant poreikiui, patikslinami. 2002 m. Johanesburge, buvo nuspręsta, jog darnaus vystymosi srityje nepasiekta pažanga, kokios tikėtasi, todėl ypatingai svarbu šalims susitarti dėl konkrečių veiksmų, siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi principus. Tam, jog veiksmai, kurie yra numatyti, būtų efektyvūs, buvo suformuluoti ne tik pagrindiniai darnaus vystymosi tikslai, bet ir konkretūs jų įgyvendinimo uždaviniai, bei sudaryta rodiklių sistema, pagal kurią įvertinama pažanga. Johanesburgo susitikime buvo nustatyti šie Tūkstantmečio plėtros tikslai: