Dekoratyvinių augalų dauginimo būdų parinkimas

Greta turčilaitė dekoratyvinių augalų dauginimo būdo parinkimas. Darbo tikslas –. Sumedėjusių augalų dauginimo būdai , laikas , privalumai. Augalo pavadinimas Dauginimo būdas Dauginimo laikas. Sumedėjusių augalų dauginimo būdai , laikas , privalumai Pasirinktų dauginimo būdų aprašymas Dauginimas gyvašakėmis.

Augalų dauginimas yra, nuo senų laikų, žmonių plačiai praktikuojamas dalykas, tiek versle, tiek savo nuosavame ūkyje. Savarankiškai dauginant augalus žmogus ne tik sutaupo pinigų, bet ir įgauna daug gyvenimiškos patirties dauginant, auginant bei prižiūrint augalus. Yra išskiriami du pagrindiniai augalų dauginimo būdai, tai generatyvinis (dauginimas sėklomis) ir vegetatyvinis (dauginimas augalo dalimis). Vegetatyvinis augalų dauginimo būdas yra skirtomas į smulkesnius dauginimo būdus, pavyzdžiui, dauginimas gyvašakėmis ar gyvašaknėmis, atlankomis, kero dalijimu, skiepijimu ir kt.

Žinant tokią gausybę įvairių augalų dauginimo būdų yra svarbu mokėti teisingai parinkti būtent tam augalui tinkamiausią dauginimo būdą, kad galima būtų džiaugtis geriausiais rezultatais.

Pasirinkti 5 sumedėjusius augalus ir parinkti jiems tinkamus dauginimo būdus;

Žalias spygliuočių gyvašakes reikia ruošti kaip ir sumedėjusias pirmu būdu, t.y. nuplėšiant nuo šakelės ūglius su nedidele iki 0,5cm. ilgio pėdele. Jei šakelė sunkiai nuplėšiama – galima nukirpti su nedideliu medienos gabaliuku. Žalių spygliuočių ūglių negalima trupinti, tad gyvašakės bus ūglių ilgio.

Gyvašakių laikymas. Sukarpius žalius spygliuočių ar lapuočių ūglius į gyvašakes, jas iškart reikia ruošti sodinimui. Jei būtina 1-2 paras išlaikyti nesodintas, tai ūglių į gyvašakes geriau nekarpyti, o iškart merkti į vandenį ar dėti į drėgnas samanas. Lapuočiams reikia labai stipriai apkarpyti lapus, paliekant ne daugiau trečdalio lapų lakšto, kad kuo labiau sumažinti transpiraciją. Ūglius reikia dažnai apipurškti. Žiemą ar anksti pavasarį skintus sumedėjusius tiek lapuočių, tiek spygliuočių ūglius iki sodinimo reikia išlaikyti kartais kelias savaites, nors yra žinoma, kad ilgai laikytos nors ir labai geromis sąlygomis gyvašakės prigyja blogiau. Todėl anksčiausiai reikia kirpti jautrių šalčiui ir lengvai įsišaknijančių rūšių augalų ūglius, po jų visus kitus. Šiuos ūglius paprastai reikia sukarpyti į reikiamo ilgio gyvašakes, jas surišti į pundelius, užrašyti etiketes ir statmenai sustatyti laikymo vietoje. Geriausia, jei jos bus laikomos dėžėse. Dėžės dugne reikia paskleisti 5 cm storio drėgnų spygliuočių pjuvenų, durpių ar samanų sluoksnį, ant jo sustatyti (būtinai statmenai) gyvašakes, jas iš viršaus uždengti kiminais ar audeklu.