Dirbtinių žemės palydovų analizė

Paveikslų sąrašas. Įvadas. Nuotolinių matavimai. Kosmoso tyrinėjimai pasaulyje. Kosmonautikos pradmenys Lietuvoje,pirmieji lietuviški palydovai. Dirbtiniai žemės palydovai goes-t,oceansat-2, 36th bds. Dirbtinis žemės palydovas GOES - T. Dirbtinis žemės palydovas OCEANSAT. Dirbtinis žemės palydovas 36th BDS. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.

Dirbtinis Žemės palydovas (DŽP) – tai sudėtingas prietaisas, besisukantis aplink Žemę, teikiantis vienokias ar kitokias paslaugas žmonėms, vykdantis tyrimus ar kitą veiklą. Šių techniškai sudėtingų aparatų eksplotacijos istorija nėra labai ilga, tačiau per trumpą laiką jie smarkiai ištobulėjo, pagausėjo ir dabar Žemę „orbituoja“ daugiau nei 3 tūkstančiai dirbtinių Žemės palydovų, iš kurių kiek mažiau nei trečdalis vis dar veikia (likę tapo kosminėmis šiukšlėmis).

Nuo pirmojo palydovo paleidimo praėjo daug metų ir palydovai per šį laiką smarkiai ištobulėjo. Nuo paprasto rutulio formos palydovo – iki milžiniškų tarptautinių kosminių stočių –DŽP pasidarė žymiai sudėtingesni ir naudingesni žmogui. Tais laikais, kuomet kosmosą išvydo ir orbitą užsiėmė Sputnik-1, buvo sunku įsivaizduoti, kad kada nors daugelis turės nuo palydovinė infomacijos priklausomas GPNS sistemas automobiliuose ar mobiliuosiuose telefonuose, ar kad orų prognozės ir žemėlapių kūrimas pasidarys toks tikslus vien dėl kosmoso užkariautojų darbo. Šiuolaikiniame pasaulyje jau nieko, trubūt, nebestebina automobilyje įmontuota navigacinė sistema, palydovinė antena ant namo sienos ar tai, kad keliautojai, vykdami ten, kur aplinka mažai paliesta civilizacijos, naudojasi palydoviniais telefonais. Prisijungę prie interneto galime naudotis interaktyviais žemėlapiais, „sulipdytais“ iš palydovinių nuotraukų. Ir tai tik keletas funkcijų, kurias atlieka DŽP. Jie pasitarnauja ir karinėms reikmėms, žvalgybai bei, žinoma, mokslui.

Darbo objektas – Dirbtiniai žemės palydovai: GOES-T, OCEANSAT-2, 36th BDS

Darbo tikslas – Atlikti GOES-T, OCEANSAT-2, 36th BDS dirbtinių žemės palydovų analizę.

Sugretinti visus tris dirbtinius žemės palydovus pagal jų esamas charakteristikas.

Kosmoso veikla Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje turi ateitį, nes ši sritis siejama su ekonominiu poveikiu, kuris taikomas palydovinių ryšių ir transliavimo, palydovinės navigacijos ar Žemės stebėjimo iš kosmoso srityse. Ekonomiškai stipriose ir besivystančiose pasaulio valstybėse kosminė veikla yra viena iš populiariausių politinių klausimų. Kuriamos kosmoso politiką koordinuojančios ir įgyvendinančios institucijos prie ministerijų:organizacijos, tarnybos, agentūros, fondai ir pan. Pasaulinė konkurencija kosmoso technologijų kūrimo ir taikymo srityse (Saulės sistemos tyrimai, žmonių skrydžiai į kitas planetas, Tarptautinė kosminė stotis ir kt.) skatina tarptautinį bendradarbiavimą. Nedidelės pasaulio valstybės, siekdamos savo visuomenės gerovės yra suinteresuotos pasinaudoti nauda, kurią gali suteikti kosmoso veikla, dalyvaujant tarptautinio lygio moksliniuose tyrimuose sukuriant pažangiausias technologijas.Vis daugiau pasaulio valstybių įsitraukia į kosmoso veiklą. Naujų kosminių technologijų kūrimą paskatino informacinių technologijų, nanotechnologijų ir medžiagų mokslo pasiekimai. Kuriami mažieji palydovai, kurie gali vykdyti anksčiau tik didžiųjų palydovų vykdomas funkcijas ir užduotis. Patraukli palydovų gaminimo kaina ir greitas jų kūrimo ciklas suteikia galimybę tokius palydovus kurti universitetams, visuomeninėms organizacijoms ir pan. Kosmoso veikla viena iš pasaulinio masto veiklų, kuri reikalauja tarptautinio bendradarbiavimo ir reglamentuojančių kosminės veiklos dokumentų suderinamumo. Kosminės priemonės padeda žmonijai pažinti Visatą, Žemę, tyrinėti planetas, kometas, asteroidus ir pan. Ištobulėję kosminiai teleskopai, kosminės stebėjimo priemonės iš kosmoso prasiskverbia į Visatos gelmes ir leidžia tyrinėti Visatos kilmę bei evoliuciją(Lietuvos aerokosmoso asociacija, 2019).