Dokumentų valdymas raštvedybos konspektas

Dokumentų valdymo istorija svarbiausi istoriniai faktai rašto istorinė raida. Dokumentų valdymo raida Lietuvoje. Svarbiausios sąvokos oficialus dokumentas. Įstaigos dokumentų valdymo organizavimas dokumentų valdymo organizavimo tikslai. Dokumentų valdymo organizavimo formos. Dokumentų valdymo teisiniai pagrindai. Dokumentų klasifikacija dokumentų skirstymas pagal požymius. Rekvizitų išdėstymo būdai. Lietuvos valstybės ar savivaldybės herbas arba prekių ženklas. Dokumento sudarytojo pavadinimas. Uždaroji akcinė bendrovė „ xx “. Prekių ženklas uždaroji akcinė bendrovė „ xx “. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos. Uždarosios akcinės bendrovės „ xx “. Lietuvos respublikos teisingumo ministerija. Darbo tvarkos taisyklės. Dėl priėmimo į darbą. Dėl studentų priėmimo. Dokumento registracijos numeris. Dokumento sudarymo vieta. Akcinės bendrovės ,, xx “ direktorius įsakymas dėl vardo pavardaičio priėmimo į darbą. Dokumento tvirtinimo žyma. Projektas , Kopija , Išrašas , Nuorašas , Vertimas , Faksograma. Akcinė bendrovė ,, xx “. Susirinkimo dalyvių sąrašas. Gauto dokumento registracijos žyma. Gauto dokumento nuoroda. Dėl studentų praktikos. Pažyma apie pajamas. Dokumento suderinimo žyma. Dokumento rengėjo nuoroda. Dokumento paieškos nuoroda. Įstaigos veiklos dokumentai. Teisės aktai Teisės aktai. Teisės aktų rekvizitai. Personalo valdymo dokumentai Įsidarbinimo dokumentai. Priimto į darbą asmens byloje kaupiami šie dokumentai. Darbuotojo perkėlimo į kitas pareigas dokumentai. Atleidžiant darbuotoją iš darbo. Teisės aktais tvirtinami dokumentai Įstatai. Įstaigos rengiami dokumentai. Tarnybinis pranešimas Tarnybinis pranešimas. Asmens vardu rengiami dokumentai Prašymas.

Dokumentų valdymo konspektas skiriamas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Technikos fakulteto studentams. Šioje metodinėje priemonėje supažindinama su dokumentų valdymo istorija, aptariami svarbiausi istoriniai faktai ( rašto istorinė raida, dokumentų valdymo raida Lietuvoje), įstaigos dokumentų valdymo organizavimas (dokumentų valdymo organizavimo tikslai, formos, teisiniai pagrindai), dokumentų klasifikacija, dokumentų rekvizitai, analizuojami įstaigos rengiamų dokumentų įforminimo, spausdinimo reikalavimai, pateikiama dokumentų pavyzdžių.

2. Ideografija žymi ne skiemenį, o visą žodį ar sąvoką

3. Fonografija žymi žodžio garsinius elementus, t. y. skiemenis arba garsus.

Skiriami du lietuvių kalbos laikotarpiai: priešrašytinis (nuo 7a. Iki 16a.) ir rašytinis (nuo 16a.)

Pergamentas – tai tam tikru būdu apdorota žalia oda; naudojama audinio staklių detalėms, pavarų diržams, muzikos instrumentams (būgnams) gaminti. Pergamentas buvo atsparus drėgmei. Popierius buvo daug pigesnis, bet dėl tariamo nepatvarumo ilgą laiką svarbesniems dokumentams nebuvo naudojamas. Rašoma buvo tušu, pagamintu iš sutrintų jūrų kiautų.

Pranešimai, laiškai ir kiti ne tokie svarbūs raštai buvo rašomi popieriuje. Į Lietuvą popierius patekdavo prekybos keliais per Rygą, Naugardą, Polocką. Tik XVI a. Pradžioje popierius pradėtas gaminti Lietuvoje. Seniausi tokie Lietuvoje išlikę originalūs dokumentai yra Vytauto laiškai, siųsti kaimyninių valstybių valdovams.

Išliko ir keletas kitų korespondencijos pavyzdžių: vienas Mindaugo ir šeši Gedimino laiškų nuorašai

Senąja slavų kalba sukurti Lietuvos rašytiniai paminklai: Lietuvos Metrika, Lietuvos Statutas ir Lietuvos Metraščiai

Lietuvos Metrika vadinamas didžiojo kunigaikščio, vėliau valstybės , dokumentų rinkinys, raštinės archyvas. Jo oficialus pavadinimas – Acta Magni Ducatus Litvaniae. Metriką sudarė dvi dalys: gautų dokumentų originalai ir gautų, išsiųstų ar išduotų dokumentų nuorašai, susiųti į aktų knygas. Daugiausia įrašų yra senąja slavų bei lenkų kalba. Metrikos vertę suprato to meto Lietuvos elitas. 1594 m. LDK kanclerio Leono Sapiegos rūpesčiu pradėta perrašyti visas susidėvėjusias knygas. Išlikusios senosios knygos – 664 tomai – dabar yra Rusijos centriniame valstybiniame senųjų aktų archyve Maskvoje. 29 knygos saugomos senųjų aktų archyve Varšuvoje, jos Lenkijai perduotos 1924 – 1926 m.

Lietuvos Statutas – LDK teisės kodeksas, parengtas Vilniuje ir priimtas Vilniaus seimo 1529 metais. Statuto rengimui vadovavo LDK kancleris Albertas Goštautas. Statutas apėmė valstybės baudžiamosios, civilinės, procesinės ir kt. teisės sritis, teisiškai įtvirtino valstybės ir visuomeninės santvarkos pagrindus, gyventojų teisinė padėtį. Žinomi 3 statutai: Pirmasis (1529 m.), Antrasis (1566 m.), Trečiasis (1588m.). Pirmojo ir Antrojo originalų neišliko, yra tik keli nuorašų variantai. Trečiasis išspausdintas Mamoničių spaustuvėje Vilniuje. Lietuvos Statutas nustojo galioti 1840 m., įvedus Lietuvoje Rusijos įstatymus.

Lietuvos Metraščiai - pasakojamo pobūdžio rašytiniai Lietuvos istorijos šaltiniai. Tai XIV – XVI a. istoriografiniai veikalai . Metraščiai plito rankraštiniais nuorašais, išliko 22 nežinomų autorių nuorašai. Metraščių tekstams būdingas patriotizmas. XVI a. sudaryti du metraščiai: Platesnysis Lietuvos metraščių sąvadas (Vidurinis) – Lietuvos ir Žemaitijos DK kronika. Platusis sąvadas (Bychovco kronika), į kurį įdėta legendinė Lietuvos istorija nuo mito apie Palemoną iki Gedimino valdymo pabaigos. Paskutinis metraštis – XVI a. pabaigoje parašyta Lietuvos ir Žemaitijos kronikaPirmasis spausdintas metraštis – Motiejaus Strijkovskio kronika 1582 metais.