Dorovė ir dorovinis ugdymas

Ši tema labai aktuali, nes dorovė, meilė, pagarba žmogui - žmoniškumo šerdis, humanistinės pedagogikos pagrindas, todėl tarpusavio santykių darnai turi būti skiriamas ypač didelis dėmesys. Doroviškai auklėti – vadinasi, kryptingai formuoti asmenybės dorovinę sąmonę, charakterio bruožus bei įpročius, valią ir elgesį. Dorovinio ugdymo tikslas – visuomenėje priimtas dorovės normas paversti vidiniais asmenybės elgesio imperatyvais, suformuoti elgesio savireguliacijos sistemą. Mokslininkai pažymi, kad bendroji asmenybės dorovinė kultūra negalima, jeigu neišugdytos dorovinės pažiūros, įsitikinimai ir jausmai, jei vaikai nežino sąvokų, kas yra gera ir kas bloga, jeigu tarp žmogaus įsitikinimų bei praktinės veiklos nėra vienybės. Sunku išsamiai paaiškinti, kas yra dorovė. Šį žodį dažniausiai girdime kaip paraginimą – būk doras, dorai elkis. Arba – būk geras, gerai elkis. Dar bendriau – būk žmogus. Dorovė – gera savybė: teisingumas, tikimas, gerumas. Dorovė, padorumas lietuviams yra svarbi dvasinė savybė. Kai žmogus patenka visuomenės akiratin, dažnai pasigirsta klausimas: ,,ar jis dorų tėvų vaikas? “ dorovė atsiskleidžia žmogaus santykiuose su kitais. Ir apie žmogaus dorumą ar padorumą gali spręsti tik kiti. Būti geresnis gali kiekvienas, nes skirtingai nuo gyvūnų, žmogus išskiria save iš aplinkos, suvokia savo aš.