Ekologija ir aplinkosauga

Skaidytojai – tai organizmai, kurie gyvena skaidydami negyvų kitų organizmų kūnus ir išlaisvina juose esančias neorganines medžiagas, grąžindami į apytakos ratą. Neorganinės medžiagos atpalaiduojamas į dirvožemį, o iš čia jas įsiurbia augalai. Organinių medžiagų išskaidymas paprasčiausiais junginiais vadinamas mineralizacija. Milžiniškam kiekiui organinių medžiagų oksiduoti reikia labai daug deguonies. O dirvos organizmams kvėpuojant susidaro daug anlies dioksido. Dirvos gyvūnai permala didelius kiekius nuokritų. Ypač aktyviai šį darbą atlieka sliekai. Jie ryja organinių atliekų ir žemių mišinį, kuris, perėjęs pro virškinamąjį traktą, tampa idealia terpe dirvos mikroorganizmams.

Buityje susidaro gan daug organinių medžiagų. Tai įvairios virtuvės atliekos, mėšlas, šiaudai, šienas, pjuvenos, medžių lapai. Šios medžiagos pakliuvusios į dirvožemį ardomos ir naikinamos. Iš organinių medžiagų taip pat galima pagaminti ir labai vertingą trąšą – kompostą. Jis sudarytas iš puvenų. Buitinės organinės medžiagos kraunamos į krūvas, kuriuose skaidytojai jas skaido ir paverčia jas kompostu.

Į vandens telkinius patenka ir organinės medžiagos, dažniausiai ir dirvožemio, žemės ūkio naudmenų, su nutekamaisiais vandenimis. Bakterijos ir grybai skaido į vandenį patekusias organines atliekas. Padidėjus mikroorganizmų kiekiui ir rūšių įvairovei, naudojama daugiau deguonies, todėl upėje jo pradeda mažėti. Einant pasroviui galime matyti, kaip upės užterštumas palaipsniui mažėja ir vanduo tampa švarus. Upė nestovi vietoje ir teka, todėl ji savaime išsivalo. Skaidytojai naudojami vandeniui valyti.