Elektroninės bankininkystės vystymosi analizė

Išsivysčiusios šalys per paskutiniuosius metus patyrė akivaizdžių permainų. Aštunto dešimtmečio bankai sukūrė kreditų kortelių atsiskaitymo mechanizmą. Devintajame dešimtmetyje paplito piniginiai indėliai į bendrus fondus. Didėjanti konkurencija tarp bankų skatino kurti tokias bankines operacijas, kurios yra patogiausios klientui.

Internetas buvo pradėtas naudoti 1970 metais universitetų ir kariuomenės mokslininkų tam, kad būtų galima gana greitai ir lengvai pasidalinti tyrimų duomenimis. Nuo 1993 metų jo populiarumas smarkiai išaugo, juo susidomėjo ir plačioji visuomenė, ir verslas, kuriam tai buvo pati palankiausia priemonė išplėsti savo vartotojų ratui. Susidūrę su gana aukštais veiklos kaštais, nepelningais klientais ir nebankinių institucijų konkurencija, bankininkai nusprendė pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis. 1994 metais bankai pradėjo naudoti internetą kaip alternatyvų savo produktų ir paslaugų pateikimo kanalą. Internetinė bankininkystė siūlė žemesnius operacijų kaštus nei tradicinė bankininkystė (operacijos atliekamos banko padaliniuose), priėjimą prie pasaulinės rinkos ir didelį patogumą vartotojams. Šiandien internetas yra didžiausias privatus bankinis tinklas. Tai 24 valandas per parą veikiantis pasaulinis individualių kompiuterių ir kompiuterinių tinklų, sujungtų modemais ir didelio greičio telefono linijomis, tinklas.

1995 metų pabaigoje bankai pradėjo jausti programinės įrangos gamintojų spaudimą. Bankininkystė pradėjo naudoti naują strategiją, kuri buvo paremta tiesioginiu bendravimu su klientais. Bankai praplėtė internetu teikiamų paslaugų tinklą, siūlydami lėšų pervedimo, sąskaitų apmokėjimo, hipotekų, paskolų, draudimo produktų, vertybinių popierių prekybos ir kitas paslaugas. Tai leido bankams tiesiogiai konkuruoti su nebankinėmis institucijomis.

Tai gi, elektroninė bankininkystė ne tik iškėlė gana aukštus tikslus visai bankinei veiklai, bet taip pat pasiūlė ir milžinišką galimybę sustiprinti santykius su vartotojais, surasti ir pilnai išnaudoti naujus pajamų šaltinius ir užtikrinti visos bankinės veiklos ateitį. Bankams internetas yra kelias, vedantis į naujas galimybes, kurios stiprina bankų ir vartotojų bendradarbiavimą.

• elektroninės bankininkystės procesų metu renkama nemažai informacijos apie vartotojus, kuri vėliau gali būti panaudota prieš juos pačius.

Tam, kad žmonės jaustųsi saugiai besinaudodami internetine bankininkyste, yra jiems pateikta keletas pasiūlymų, kaip elgtis [1]:

Todėl galima teigti, kad elektroninės bankininkystės saugumas priklauso nuo banko, vartotojo veiksmų ir interneto ryšio tiekėjo. Manau, jog be saugumo užtikrinimo, pagrindinės šių trijų dalyvių funkcijos būtų: banko – užtikrinti paslaugų kokybę, interneto ryšio tiekėjo – užtikrinti kokybišką interneto ryšį ir vartotojo – patikimos programinės įrangos naudojimas.

Tyrimo metu buvo atliekamas pirminių duomenų rinkimas. Teigiama, kad toks duomenų rinkimas yra gana sudėtingas, tačiau būtinas, kai nėra reikalingų duomenų prieinamuose šaltiniuose, kai iškyla nepatogumų, naudojant tokių šaltinių duomenis saviems tikslams. Pirminių duomenų rinkimui buvo naudojama anketinė apklausa. Darbo autorės nuomone, atliekant šią apklausą sudaromos palankios sąlygos apklausti didesnį skaičių respondentų ir gauti išsamią informaciją apie interneto bankininkystės paslaugų vartojimo raidos ypatumus. Atliekant apklausą, buvo išsaugotas respondentų suteiktos informacijos privatumas.

Apklausos imtis – apklausą reprezentuoja visus Lietuvos gyventojus. Imties dydis: 58 respondentai.

Apklausos laikas – apklausa buvo vykdoma 2015 m. kovo ir balandžio mėnesiais.

Didžiosios dalies atsakiusiųjų amžius yra nuo 15 iki 24 metų, jie sudaro net 88 proc. Kitos – mažesniosios dalies amžius yra nuo 25 iki 36 metų, jie sudaro 10 proc. Likusioji dalis, 2 proc., yra nuo 37 iki 49 metų amžiaus.

Dauguma atsakiusiųjų, net 62 proc., yra studentai. 34 proc. respondentų yra dirbantys asmenys. Po 2 proc. yra pasiskirstę moksleiviai yra bedarbiai.

Beveik visi apklaustieji naudojasi banko paslaugomis, t.y. net 98 proc. Likusioji dalis 2 proc. teigė, kad bankinėmis paslaugomis nesinaudoja.

Analizuojant atsakiusiųjų duomenis matome, kad 93 proc., t.y. didžioji dali respondentų, naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis. Likę 7 proc. respondentų teigė, kad elektroninės bankininkystės paslaugomis jie nesinaudoja.