Energetiniai augalai

Įvadas. Bendri energetinių augalų bruožai. Energetinių augalų naudojimas. Konkrečių energetinių augalų naudojimas. Energetinių augalų panaudojimas biodegalams. Daugiamečių žolių auginimas kurui. Rapsų auginimas biodyzelinui, bioalyvoms ir impregnantamas gaminti. Energetiniai gluosniai. Didysis miskantas (drambliažolė). Topinambas - netradicinis energetinis augalas. Išvados. Literatūra.

Energetinių augalų naudojimas energijos gavimui užtikrina vartojimo saugumą, efektyvumą bei sušvelnina klimato pokyčius.

ASU Žemės ūkio inžinerijos institute atlikti stambiastiebių energetinių augalų auginimo ir jų naudojimo kurui tyrimai. Buvo tirti įvairūs stambiastiebiai augalai – topinambai, saulėgrąžos, kanapės, kukurūzai. Nustatyta, kad Lietuvos klimato sąlygomis gerai auga topinambų stiebai, jie derlingoje dirvoje užauga iki 4 m aukščio ir užaugina iki 10 t ha-1 sausųjų medžiagų masę. Šie augalai nėra jautrūs klimato sąlygoms, gana gerai auga netręšti ir nederlingose dirvose, todėl juos tikslinga auginti Lietuvos klimato sąlygomis energetinėms reikmėms.

3.1 Rapsų auginimas biodyzelinui, bioalyvoms ir impregnantamas gaminti

Maistinio aliejaus ir biodyzelino negalima gaminti toje pačioje įmonėje. Dėl to biodyzelinui gaminti reikia naujų pajėgumų. Gamybą būtų galima plėtoti kaimo vietovėse, ūkininkų bei kooperatyvų įmonėse. Visus šios pramonės šalutinius produktus galima naudoti pašarams bei energetinėms reikmėms.

Ši žolė formuoja tvirtus trumpus šakniastiebius, todėl tinkamai suformuotas žolynas laikui bė- gant neretėja. Miskanto biomasę sudaro tvirti stiebai su plačiais (iki 3 cm) ilgais lapais. Lapai pasižymi ryškiai matoma šviesesne vidurine gysla. Žiedyną sudaro skėsta šluotelė. Lietuvoje (ir kitose panašaus klimato šalyse) žydi rugsėjo mėnesį, todėl nespėja sėklų užmegzti, tuo labiau subrandinti.

Šiuo metu energetikoje vis plačiau naudojami įvairūs alternatyvūs energijos šaltiniai. Vietinių resursų panaudojimas leistų sumažinti išlaidas energijos išteklių importui, pagerintų šalies prekybos balansą, stiprintų energetinę valstybės nepriklausomybę. Daug ląstelienos turintys ir didelę biomasę sukaupiantys augalai turėtų būti auginami ir naudojami kietojo kuro gamyboje. Didelį potencialą Lietuvoje turi energetiniai augalai, iš kurių galima gaminti biodegalus ir juos tiesiogiai naudoti šilumos gamybai deginant, elektros energijai. Jie gali būti perdirbami ir į tinkamus dujų deginimui, terminio dujinimo ar fermentacijos proceso metu. Augalų biomasė yra vienas svarbiausių atsinaujinančios energijos šaltinių Lietuvoje ir jau dabar sudaro gana didelę vietinio kuro dalį. Energetinėms reikmėms galima naudoti ir žemės ūkio gamybos šalutinį produktą – šiaudus, ir specialiai energetinėms reikmėms augintus augalus.

Energetinių žolinių ir sumedėjusių augalų auginimo technologijos. E.Jakienė, V.Liakas, E.Klimas, J.Bačkaitis. 2013m. 199psl.